Europinis omaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Homarus gammarus
Europinis omaras
Europinis omaras
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Potipis: Vėžiagyviai
(Wikispecies-logo.svg Crustacea)
Klasė: Aukštesnieji vėžiagyviai
(Wikispecies-logo.svg Malacostraca)
Būrys: Dešimtkojai vėžiai
(Wikispecies-logo.svg Decapoda)
Šeima: Omarai
(Wikispecies-logo.svg Nephropidae)
Gentis: Homarus
(Wikispecies-logo.svg Homarus)
Rūšis: Europinis omaras
(Wikispecies-logo.svg Homarus gammarus)

Europinis omaras (lot. Homarus gammarus) – omarų rūšis, paplitusi rytinėje Atlanto vandenyno dalyje, Viduržemio jūroje ir dalyje Juodosios jūros. Artimas amerikiniam omarui (H. americanus). Europinis omaras vertinamas kaip delikatesas, vertingesnis už amerikinį omarą.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Europinio omaro žnyplių asimetrija

Europinis omaras – stambus vėžiagyvis, kurio ilgis gali siekti 60 cm, o svoris – 5-6 kg. Dažniausiai sugaunami 23-38 cm ilgio ir 0,7-2,2 kg svorio individai. Žnyplės asimetriškos – viena didesnė (dažniausiai kairė), su kauburėliais ant vidinio krašto, ir yra skirta grobio traiškymui, kita mažesnė (dažniausiai dešinė), aštriais kraštais, skirta maisto smulkinimui. Egzoskeletas iš viršaus mėlynas, taškuotas, iš apačios geltonas. Nuo labai panašaus amerikinio omaro skiriasi šiais požymiais:

  • Amerikinis omaras ant rostrumo turi vieną ar kelis spyglius, o europinis neturi.
  • Spygliukai ant europinio omaro žnyplių balti, o amerikinio – raudoni.
  • Europinio omaro žnyplių apatinė pusė balta ar blyškiai rausva, o amerikinio – oranžinė arba raudona.

Ekologija[taisyti | redaguoti kodą]

Europiniai omarai gyvena ant žemyninio šelfo iki 150 metrų gylio, bet dažniausiai iki 50 m gylio. Pirmenybę teikia tvirtam substratui – akmenims, tvirtam dumblui. Dienomis slepiasi plyšiuose ir ertmėse, naktimis išlenda maitintis. Maisto pagrindą sudaro dugno bestuburiai – krabai, moliuskai, jūrų ežiai, jūrų žvaigždės, daugiašerės žieduotosios kirmėlės.

Gyvenimo ciklas[taisyti | redaguoti kodą]

Europinio omaro zoea

Omarų patelės lytiškai subręsta, kai karapaksas pasiekia 80-85 mm ilgį, patinai šiek tiek smulkesni. Poravimasis dažniausiai vyksta vasarą, tarp neseniai išsinėrusių patelių su dar nesukietėjusiu šarvu ir patinų kietu šarvu. Patelė kiaušinius nešioja ant pleopodų iki 12 mėnesių. Lervos išsirita naktį ir plaukia į paviršių, kur, nešiojamos vandenyno srovių, maitinasi zooplanktonu. Ši stadija apima 3 nėrimusis ir trunka 15-35 dienas. Po trečiojo nėrimosi jaunikliai tampa panašesni į suaugėlius ir leidžiasi į dugną. Šią stadiją pasiekia tik maždaug 1 lerva iš 20000. Jaunikliai retai aptinkami gamtoje ir yra prastai ištirti, bet žinoma, jog jie kasa urvelius. Pasiekę 15 mm ilgį palieka urvelius ir ima gyventi kaip suaugėliai. Jauni omarai neriasi kelis kartus per metus, didesni – sykį per 1-2 metus.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Europinis omaras sutinkamas šiaurės-rytų Atlanto vandenyne nuo Norvegijos iki Azorų ir Maroko, išskyrus Baltijos jūrą. Taip pat paplitęs didžiojoje Viduržemio jūros dalyje, išskyrus dalį į rytus nuo Kretos, ir šiaurės-vakarinėje Juodosios jūros pakrantėje. Šiauriausios populiacijos aptinkamos Norvegijos fjorduosepoliarinio rato.

Bandyta europinius omarus introdukuoti Naujojoje Zelandijoje, bet rūšis ten neįsitvirtino.