Eurazijos rudasis lokys
| Ursus arctos arctos Apsauga: 0(Ex) - Išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis |
||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Eurazijos rudasis lokys (Ursus arctos arctos) |
||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||
| Mokslinis pavadinimas | ||||||||||||||||||
| Ursus arctos arctos Linnaeus, 1758 |
Eurazijos rudasis lokys (lot. Ursus arctos arctos) – rudojo lokio porūšis. Gyvūno pavadinimas kilo iš jo paplitimo šiaurinėje Eurazijoje. Šis porūšis yra vienintelė Lietuvoje gyvenusių lokių atmaina, todėl šnekamojoje kalboje Eurazijos rudasis lokys dažnai vadinamas ruduoju lokiu.
Išvaizda [taisyti]
Eurazijos rudasis lokys turi rudą kailį, tačiau kartais gali būti nuo geltonai rusvos iki tamsiai rudos, raudonai rudos arba beveik juodos spalvos. Kailis yra tankus, plaukai gali užaugti iki 10 cm. Galvos forma apskrita su mažomis ir apskritomis ausimis, plačia kaukole ir burna, kurioje 42 dantys. Turi dideles letenas, su ilgais nagais, kurie gali užaugti iki 10 cm ilgio. Svoris priklauso nuo aplinkos, metų laiko ir maisto gausos. Patinai sveria 135–410 kg, patelės 90–200 kg.
Paplitimas [taisyti]
Anksčiau Eurazijos rudųjų lokių gyvenamieji plotai užėmė visą Europą, tačiau pradėjus juos medžioti daugelyje vietų išnyko (įskaitant ir Lietuvą). Didesnės populiacijos surandamos Slovakijoje, Slovėnijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje. Daugiausia lokių yra į rytus nuo Uralo kalnų – Sibire.
