Etingshauzeno efektas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Etingshauzeno efektas - šiluminis reiškinys, kai tekant elektros srovei puslaidininkiu, esančiu skersiniame magnetiniame lauke atsiranda temperatūros skirtumas statmenas srovės tekėjimo krypčiai.


Reiškinys[taisyti | redaguoti kodą]

Esant tam tikram kristalo šonų temperatūros skirtumui, nusistovi stacionarus būvis: šilumos nutekėjimas iš karštesnio šono į šaltesnįjį dėl šiluminio laidumo pasidaro lygus greitųjų elektronų atnešamam šilumos kiekiui. Tokiu būdu, tekant srovei puslaidininkiu, kai šis yra skersiniame magnetiniame lauke, atsiranda temperatūros gradientas magnetiniam laukui ir srovei statmena kryptimi. Šis temperatūros gradientas proporcingas magnetinio lauko indukcijai ir srovės tankiui:


\frac{\partial T}{\partial y}=P \cdot B \cdot j_x,


čia

P – proporcingumo koeficientas.
j_xsrovės tankis x ašies kryptimi.
B - magnetinė indukcija.


Paprastai šis temperatūros gradientas būna nedidelis. Reikia pažymėti, kad Etingshauzeno koeficiento P ženklas nepriklauso nuo krūvio nešėjų ženklo, tačiau priklauso nuo jų išbarstymo mechanizmo prigimties.

Holo ir Etingshauzeno reiškiniai skersiniai, nes elektrinis laukas ir temperatūros gradientas susidaro statmenai srovės tekėjimo krypčiai. Kadangi temperatūros skirtumas proporcingas magnetinės indukcijos pirmajam laipsniui, tai šie reiškiniai dar vadinami nelyginiais.