Etelbaldas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Etelbaldas

Etelbaldas (s. angl. Æthelbald; 829, 831 arba 834860 m. gruodžio 20 d.) – Vesekso karalius, valdė 856860 metais. Etelvulfo ir Osburgos vyresnysis sūnus.

Etelbaldas valdė Veseksą tėvo Etelvulfo piligrimystės į Romą metu, tačiau, sužinojęs, kad popiežius Leonas IV karūnavo jo brolį Alfredą Didįjį, diduomenės palaikomas sukilo prieš tėvą. Etelvulfas buvo per silpnas ir pamaldus, kad ginčytųsi dėl žemiškos valdžios, taip pat nenorėdamas pyktis su sūnumi, 856 metais sudarė su juo sutartį dėl valstybės padalijimo, pagal kurią Etelbaldas gavo geresnę vakarinę karalystės dalį, o Etelvulfui atiteko blogesnė, rytų, labiau puldinėjama. Po tėvo mirties 858 metais Etelbaldas vedė našlę pamotę, 14-metę Judifą, tačiau tos vedybos buvo anuliuotos dėl giminystės.

Etelbaldas mirė 860 m. gruodžio 20 d., nepalikę paveldėtojų, ir buvo palaidotas Šerboro abatijoje. Po jo mirties Anglija vėl buvo sujungta valdant Etelbertui.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Северная Европа // Правители Мира. Хронологическо-генеалогические таблицы по всемирной истории в 4 тт. / Автор-составитель В.В. Эрлихман. – Т. 2.