Estų legionas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Estų legionasEstijos karinis junginys per Antrąjį pasaulinį karą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Estų legionas įkurtas 1942 m. rugpjūčio mėn., vadas – SS oberšturmbanfiureris Francas Ausbergeris. 1943 m. balandžio mėn. įkurtas pirmasis legiono dalinys – estų batalionas „Narva“, 1943 m. gegužės mėn. legiono pagrindu imta formuoti 3-oji estiškoji SS savanorių brigada. Norėdamas paspartinti legiono dalinių kūrimą, SS reichsfiureris Heinrichas Himleris per 1943 m. rugsėjo mėn. vizitą Taline Estijos laisvės kovotojų sąjungos lyderiui H. Maei iškėlė Estijos autonomijos Reicho sudėtyje idėją.

1943 m. spalio – lapkričio mėn. Estijoje įvykdyta visuotinė mobilizacija, 1944 m. vasario mėn. paskutinės nepriklausomos Estijos Respublikos vyriausybės ministras pirmininkas J. Uluotsas per vokiečių kontroliuojamą radiją pareiškė, kad estų ginkluotosios pajėgos turi didelę reikšmę. Po jo kalbos legioną papildė 38 000 estų. 3-oji estiškoji SS savanorių brigada buvo pertvarkyta į 20-ąją SS grenadierių diviziją (kitaip 1-oji Estų divizija), sudaryti 7 pasienio pulkai, papildyti jau esantys estų kariniai daliniai, apie 3000 jaunuolių mobilizuota į vokiečių karinių oro pajėgų pagalbinius dalinius. 1944 m. liepos mėn. Vokietijos kariuomenėje tarnavo apie 50 ar 60 tūkst. Estijos vyrų.

1944 m. vasario – liepos mėn. legionas dalyvavo mūšiuose su TSRS kariuomene dėl Narvos, liepos – rugpjūčio mėn. kautynėse prie Mėlynųjų kalnų, arba Sinimės aukštumų. Jam teko kautis ir su TSRS kariuomenės 8-ojo estų šaulių korpuso artilerijos daliniais. 1944 m. rugsėjo 16 d. Vokietijos vadovas Adolfas Hitleris įsakė evakuoti Vokietijos kariuomenę iš Estijos, rugsėjo 18 d. Estijos pasipriešinimo judėjimo aukščiausioji organizacija – Respublikos nacionalinis komitetas Taline paskelbė, kad įkuriama laikinoji vyriausybė, vadovaujama O. Tifu, 1944 m. pabaigoje 20-oji SS grenadierių divizija pasitraukė į Vokietiją, čia 1945 m. kovo mėn. buvo performuota ir dalyvavo mūšiuose prie Breslau. 1945 m. gegužės mėn. apie 1000 divizijos karių pavyko persikelti per Elbę ir patekti pas Vakarų sąjungininkus.

2001 m. Estijos istorikų komisija nustatė, kad kai kurie legiono daliniai ir keli estų policijos batalionai dalyvavo Baltarusijoje, Lenkijoje ir Estijoje vežant ir naikinant žydus, saugojant jų koncentracijos stovyklas ir perkeliant civilius.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Gintautas Ereminas. Estų legionas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 738 psl.