Eskadrinių minininkų lyderis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Prancūzijos lyderis „Mogador“ (1942 m.)

Eskadrinių minininkų lyderis, lyderis (angl. destroyer leader; rus. лидер эскадренных миноносцев) – torpedinis artilerijos laivas, tarpinis tarp eskadrinių minininkų ir lengvųjų kreiserių. Tokie laivai paprastai būdavo eskadrinių minininkų flotilių flagmanai. Paprastai lyderių vandentalpa būdavo iki 4000 t.

Šis karo laivų tipas kariniuose laivynuose buvo iki XX a. vidurio.

JAV Kariniame laivyne 19511975 m. lyderiams priskirdavo laivus iki 10 000 t (t. y., lengvųjų kreiserių lygio), ginkluotus raketomis. 1975 m. buvo pakeista JAV karo laivų klasifikacija, ir anksčiau eskadrinių minininkų tipui priskirti laivai buvo naujai priskirti raketinių kreiserių, eskadrinių minininkų ir fregatų klasėms.

Lyderių tipo atsiradimas[taisyti | redaguoti kodą]

D. Britanijos HMS „Swift“ – eskadrinių minininkų lyderių pirmtakas

XX a. pradžioje tobulėjant lengviesiems torpediniams laivams (įvairiems minininkams) prireikė stambesnių nei paprasti eskadriniai minininkai laivų, kurių paskirtis:

  • būti eskadrinių minininkų flotilių flagmanais,
  • vesti savo eskadrinius mininkus į torpedines atakas,
  • kovoti su priešo eskadriniais mininkais.

Karinio jūrų laivyno istorikai lyderių pirmtaku paprastai laiko 1908 m. į laivyno sąrašus įtrauktą didįjį eskadrinį minininką HMS „Swift“.[1]. Pila šio laivo vandentalpa buvo 2170 t, jis buvo ginkluotas 4 102 mm patrankomis ir 2 vienvamzdžiais 457 mm torpedų aparatais (vėliau juos pakeitė į 533 mm aparatus).[1][2]. Šis laivas savo ugnies galia gerokai viršijo tų laikų minininkus. Nuo 1912 m. šis laivas buvo priskirtas eskadrinių mininkų lyderių tipui, jis buvo 4-osios eskadrinių minininkų flotilės lyderis. Nuo vėlesnių laikų lyderių skyrėsi aukštesniu, gerai pastebimu siluetu.[3].

Lyderiai tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų laikų[taisyti | redaguoti kodą]

Prancūzijos lyderiai[taisyti | redaguoti kodą]

Lyderis „Triomphant“

Prancūzijos karinio laivyno statybos programose svarbią vietą užėmė lyderiai. Prancūzija neturėjo pakankamai kreiserių kovai su Italijos lyderiais ir eskadriniais minininkais, tad tai siekė kompensuoti lyderių ugnies galia ir greičiu.

Pirmoji lyderių serija iš 6 laivų į laivyno rikiuotę stojo 19261927 m. Tai buvo Jaguar klasės lyderiai, kurių vandentalpa 600 tonų viršijo kitų to meto Prancūzijos eskadrinių minininkų vandentalpą ir kurie buvo ginkluoti 5, o ne 4 130 mm patrankomis. Statant vėlesnes lyderių serijas didėjo jo vandentalpa, greitis ir ugnies galia. 19301936 m. Prancūzijos karinis laivynas gavo dar tris lyderių serijas – Bison, Aigle, Vauquelin ir Le Terrible. Šių laivų standartinė vandentalpa svyravo nuo 2400 iki 2600 tonų, jie buvo ginkluoti galingomis 138 mm patrankomis[4], jie pasižymėjo dideliu greičiu. Lyderis Le Terrible pasiekė stambių laivų greičio rekordą – 45,02 mazgo.[5]. Geriausiais Prancūzijos lyderiais laikomi Mogador klasės lyderiai, kurių standartinė vandentalpa artinosi prie 3000 tonų ir kurie nuvo ginkluoti 8 138 mm patrankomis, po dvi sumontuotas šarvuotuose bokštuose.
Šios geros techninės savybės buvo pasiektos aukojant plaukimo nuotolį ir atsparumą audringai jūrai, savybes, kurios Viduržemio jūrai skirtiems laivams nėra labai svarbios. Rimtesnis trūkumas buvo silpna šių laivų priešlėktuvinė gynyba.

JAV lyderiai[taisyti | redaguoti kodą]

JAV lyderis USS „Davis“ (DD-395), Somers klasė

JAV karinis laivynas ėmė statyti lyderius 1930 m. Tarptautiniai sutarimai ribojo lyderių vandentalpą 1850 t, todėl amerikiečių laivų konstruktoriai buvo priversti aukoti kai kurias savybes, kad į lyderius sutalpintų maksimumą ginklų.

Pirmoji lyderių serija buvo Porter klasės, ją sudarė 6 laivai, ginkluoti 8-iomis 127 mm patrankomis dvipatrankiuose bokštuose, tačiau šios patrankos netiko lėktuvams apšaudyti. Pradžioje visą jų priešlėktuvinė gynyba buvo 12,7 mm kulkosvaidžiai.
Antroji serija buvo Somers klasės. Penki šios serijos lyderiai pasižymėjo tais pačiais trūkumais.

Prieš karo pradžią lyderiai buvo apginkluoti suketverintomis 28 mm zenitinėmis patrankomis. Šios patrankos buvo nepatikimos. Dėl papildomos masės laivų stabilumas pasiekė ribą. JAV karinis laivynas nutarė daugiau lyderių nestatyti, juos pakeisti papildomais paprastais eskadriniais minininkais ar lengvaisiais kreiseriais.

TSRS lyderiai[taisyti | redaguoti kodą]

TSRS turėjo kelių klasių lyderius:

  • Projektas 20И, kitaip Taškent klasės lyderiai (vienintelis lyderis „Taškent“)
  • Projektas 1, kitaip Leningrad klasės lyderiai (3 lyderiai: „Leningrad“, „Moskva“, „Charkov“).
  • Projektas 38, kitaip Minsk klasės lyderiai („Minsk“, „Baku“, „Tbilisi“)
  • Projektas 48, kitaip Kijev klasės lyderiai. Buvo planuota pastatyti 8 lyderius („Alma Ata“, „Ašchabad“, „Jerevan“, „Kijev“, „Petrozavodsk“, „Stalinabad“, „Archangelsk“, „Murmansk“), bet nė vienas nebuvo pastatytas.

Lyderiai Antrajame pasauliniame kare[taisyti | redaguoti kodą]

Porter klasės JAV lyderis USS „Moffett“ (DD362)

Antrojo pasaulinio karo pradžioje lyderiai buvo laikomi karo laivais, tarpiniais tarp eskadrinių minininkų ir lengvųjų kreiserių. Numatoma jų paskirtis buvo:

  • Slopinti priešo lyderius ir eskadrinius minininkus;
  • Ginti savo laivus nuo prieš torpedinių laivų;
  • Vesti savo minininkus į priešo laivų atakas;
  • Atlikti taktinę žvalgybą;
  • Atakuoti priešą torpedomis;
  • Statyti minų užtvaras.

Lyderiai pokario metais[taisyti | redaguoti kodą]

JAV lyderis USS „Norfolk“ (DL-1) – pirmasis pokarinis lyderis.

Paskutiniais antrojo pasaulinio karo metais pagrindiniais pavojaus antvandeniniams kariniams laivams veiksniais buvo:

Po karo kovai su šiomis grėsmėmis imta tobulinti raketinius ginklus – reaktyvines gilumines bombas, zenitinių priešlėktuvinių raketų kompleksus, valdomas priešpovandenines raketas torpedas.[6]. Šiais ginklais imta ginkluoti gana įvairius laivus – nuo priešpovandeninių eskadrinių minininkų (2000 t talpos) iki modernizuojamų artilerijos kreiserių bei atominio kreiserio „Long Beach“ (talpa apie 16 000 tonų).

JAV laivyne tai sukėlė tam tikrą sumaištį, nes naujai apginkluoti laivai netilpo į senąją klasifikaciją, kuri buvo pagrįsta talpa ir patrankų kalibrais. Pvz., „Long Beach“ pagal talpą (16 000 t) sunkusis kreiseris, o pagal patrankas (dvi 127 mm patrankos) – šioks toks eskadrinis minininkas. Raketiniams karo laivams buvo sukurti du nauji tipai:

  • raketiniai kreiseriai (CAG, CLG, CG, CGN), kur papuolė visi modernizuoti artileriniai kreiseriai ir kreiseris „Long Beach“;
  • eskadrinių minininkų lyderiai (DL, DLG, DLGN) kur buvo priskirti visi kiti raketiniai laivai.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Британские эсминцы в бою. Часть 1. Боевая деятельность британских эскадренных миноносцев в мировых войнах XX века / Морозов М. Э., Грановский Е. А.. – М.: ЧеРО, 1996. – С. 7. – ISBN 5-88711-051-1
  2. Британские эсминцы в бою. Часть 1. Боевая деятельность британских эскадренных миноносцев в мировых войнах XX века / Морозов М. Э., Грановский Е. А.. – М.: ЧеРО, 1996. – С. 15.
  3. Дашьян А. В. Английские лидеры эсминцев типов «Скотт» и «Шекспир» // Морская кампания : журнал. – М.: 2008. – В. 1. – С. 3.
  4. Pagal tarptautinę klasifikaciją šie laivai buvo laikomi lengvaisiais kreiseriais.
  5. С.В. Патянин. Лидеры, эскадренные миноносцы и миноносцы Франции во Второй Мировой войне. Глава II. Лидеры (Контр-миноносцы)
  6. James A Treadway Hard Charger!: The Story of the USS Biddle DLG-34. – iUnivers, 2005. – 322 с. – ISBN 0595360092, 9780595360093.