Ernestas Birzniekas-Upytis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ernestas Birzniekas-Upytis ant pašto ženklo

Ernestas Birzniekas-Upytis (latv. Ernests Birznieks-Upītis, tikroji pavardė Birznieks, 1871 m. balandžio 6 d. Dzirciemo Bisniekai, Tukumo rajonas1960 m. gruodžio 30 d. Ryga, palaidotas Jūrmaloje), latvių rašytojas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvai buvo ūkininkai rentininkai. Tėvas mirė, kai būsimąjam rašytojui buvo treji metai, todėl teko padėti motinai tvarkytis ūkyje. Per vasaras ganydavo kiaules, vėliau žirgus. Jo auklėjimu rūpinosi senelė, žinojusi daug liaudies dainų, pasakų, žaidimų. 18801886 m. mokėsi Dzirciemo pradžios mokykloje, 18871889 m. Tukumo apskrities mokykloje. Išlaikęs mokytojo egzaminus dirbo kaimo mokykloje Dzirciemo dvare, mokė miškininko Jegermano vaikus. 18931921 m. gyveno Užkaukazėje, prie tuometinės Persijos sienos, 18951898 m. mokytojavo Dagestane, Ahtu aule. Vėliau, iki 1914 m. Balachnoje dirbo mokytoju, mokyklų inspektoriumi, bibliotekos vedėju, naftos įmonėje. Nuo 1914 m. gyveno Zijchoje prie Baku. Laisvalaikiu apkeliavo didelę Rusijos dalį, lankėsi Europoje. 1908 m. Rygoje įkūrė knygų leidyklą „Dzirciemnieki“, kuri iki 1922 m. leido latvių ir kitų tautų rašytojų kūrybą. Gyvenant Kaukaze leidykloje padėjo techninis direktorius Janis Ininbergas. 1922 m. leido laikraštį „Vārds“, bendradarbiavo A. Jeseno žurnaluose „Jaunības Tekas“ ir „Mazās Jaunības Tekas“. Juose buvo spausdinami Upyčio apsakymai ir pamąstymai. 19271934 m. Rygos miesto savivaldybės bibliotekų centro vedėjas. 1934 m. po Karlio Ulmanio valstybės perversmo atleistas iš darbo, pašalintas iš Latvijos rašytojų ir žurnalistų sąjungos. Gyveno Lielupėje, vertėsi vaikų literatūros vertimais iš kitų kalbų, publikavo atsiminimus apie Janį Rainį, Andrėjį Upitį, kitus rašytojus. [1]

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmasis apsakymas „Motina“ išspausdintas 1891 m. sausio 26 d. laikraštyje „Baltijas Vēstnesis“ Upyčio slapyvardžiu. Parašė socialinės tematikos apsakymų, autobiografinę trilogiją „Jaunėlio dienoraštis“, skirtą vaikams. Rinkinyje „Kaukazo apsakymai“ vyrauja kaukaziečių buities ir papročių motyvai. Išvertė 1930 m. lietuvių liaudies pasakų rinkinį, Prano Mašioto kūrinių. [2]

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

  • IV laipsnio Trijų žvaigždžių ordinas
  • 1941 m. suteiktas Latvijos TSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas,
  • 1947 m. suteiktas Latvijos TSR liaudies rašytojo garbės vardas.
  • Tukumo pagrindinė mokykla pavadinta Ernesto Birznieko-Upyčio vardu.
  • Biseniekuose veikia jo muziejus.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Upyčio pasakojimai (Upīša stāsti), 1900 m.
  • Iš ryto (No rīta), 1912 m.
  • Prieš vakarą (Pret vakaru), 1913 m.
  • Pilkojo akmens pasakojimai (Pelēkā akmens stāsti), apsakymai, spausdinti 18971907 m., išleisti knyga 1914 m., lietuvių kalba 1959 m.
  • Jaunėlio dienoraštis (Pastariņa dienasgrāmata), autobiografinė trilogija, lietuvių kalba išleista pavadinimu „Jaunėlio dienos“ 1980 m.:
    • Jaunėlio dienoraštis, 1922 m.
    • Jaunėlis mokykloje (Pastariņs skolā), 1923 m.
    • Jaunėlis gyvenime (Pastariņs dzīvē), 1924 m.
  • Ninos pasakaitės (Nīnas pasaciņas) 2 sējumos, 1922–1924 m.
  • Bucis ir Ula (Bucis un Ulla), 1924 m.
  • Kaukazo kalnuose (Kaukāza kalnos), 1924 m.
  • Kaukazo apsakymai (Kaukāza stāsti), 2 tomai, 1927 m.
  • Pasakos ir apsakymai (Pasakas un stāsti), 1946 m.
  • Mūsų kiemas (Mūsu sēta), 1946 m.
  • Mažoji Dacė (Mazmeita Dace), 1949 m.
  • Neramusis Jonukas (Kustīgais Jānītis), 1957 m. (užrašė A. Birkertas)
  • Raštai (Kopoti raksti. Rīga: LVI). 6 tomai – 1946–1949 m., 7 tomai – 1960–1963 m.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Tukumo biblioteka. Ernests Birznieks
  2. Silvestras Gaižiūnas Visuotinė lietuvių enciklopedija, III t.
  • Latviešu rakstniecība biogrāfijās: [biogrāfiskā vārdnīca] / red. Ināra Stažulāne. – 2.pārstr. un papild. izd. – Rīga: Zinātne, 2003. ISBN 9984-698-48-3