Ermitažo savanorių tarnyba

Ermitažo savanorių tarnyba (rus. Служба волонтеров Государственного Эрмитажа) yra savanorišku principu veikianti Ermitažo muziejaus (Sankt-Peterburgas, Rusija) organizacija, visokeriopai padedanti tvarkyti įvairius muziejaus reikalus.

Ermitažo savanorių tarnyba kiekvienam suteikia galimybę prisidėti prie šio pasaulinio garso muziejaus veiklos. Programa ne tik padeda Ermitažui palaikyti užsienio ryšius ir tvarkyti vidaus reikalus, bet taip pat prisideda prie muziejaus personalo ir visuomenės tarpininkavimo, perduodant muziejaus ekspertų žinias žmonėms. Savanoriai taip pat rengia įvairius projektus, tuo pačiu įgyvendindami savo individualius tikslus ir interesus. Bendravimas ir atsakomybės jausmas jaunimui padeda suprasti istorijos bei tradicijų vertę ir būtinybę visa tai išsaugoti ateities kartoms.

Misija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė savanorių tarnybos misija yra supažindinti jaunus žmones su užsienio kultūromis ir praeities paveldu pasitelkiant milžinišką Ermitažo muziejaus kolekcijų lobyną. Programos tikslas yra padėti jaunosioms kartoms suprasti tradicijų vertę ir ugdyti atsakomybę jas išsaugoti. Savanorių tarnyba įtraukia studentus į įvairius kultūrinius projektus, taip pat ir kitų muziejų veiklą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš pat Sankt-Peterburgo 300 metų jubiliejų Michailas Kožukovskis nusprendė kreiptis į Ermitažo administraciją su siūlymu įsteigti savanorių tarnybą, kuri padėtų organizuoti jubiliejaus progai skirtą renginį.^[1] Tuo pačiu metu jis pradėjo ieškoti ir asmenų, turinčių patirties edukacinių programų kūrime ir norinčių būti tokio projekto dalimi. Dėka jo pastangų, Ermitažas galėjo rinktis tarp 150 žmonių, pasiruošusių padėti.

2003 metų gegužės 23 dieną raudonas uniformas dėvėjusių savanorių pulkas pirmą kartą įžengė į Ermitažą.^[2] Kožukovskiui buvo pavesta vadovauti šiai naujai savanorių tarnybai. Nors tai buvo tik pati pradžia, programa tarpininkaudama su įvairiais Ermitažo departamentais sukūrė begalę projektų, leidusių savanoriams tapti neatskiriama muziejaus personalo dalimi.^[3]

Komanda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savanorių kolektyvas vis atsinaujina, kadangi jį vis papildo nauji žmonės. Studentai ir jau dirbantieji, rusai ir užsieniečiai, jauni ir seni – visi kartu prisideda prie bendros Ermitažo pažangos. Šiandien programos dalyviai atvyksta iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių: pirmiausia, žinoma, iš Rusijos; Šveicarijos, JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Rumunijos, Turkijos, Libano, Brazilijos ir kitų šalių.^[4]

Kiekvienas savanoris programai skiria tiek laiko, kiek jam leidžia jo dienotvarkė, įgūdžiai ir, aišku, noras. Kas liečia įgūdžius, labai padeda lingvistikos, meno istorijos, žurnalistikos, mokymo bei mokėjimo dirbti įvairiomis kompiuterinėmis programomis žinios arba bet kokios kitos, susijusios su kultūrine sfera. Tarnyboje rasti veiklos gali ir tokių specialybių kaip vairuotojas, šokėjas ar net voragyvių tyrinėtojas, asmenys.

Savanoriai, po kiek laiko palikę tarnybą, visada gali palaikyti ryšius su tarnyba ir ten sutiktais draugais.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemiau išvardinama veikla, kurioje aktyviai dalyvauja programos savanoriai:

Žmonių sutikimas ir saugumas: pasitikti ir nukreipti Ermitažo lankytojus, tikrinant jų bilietus ir suteikiant reikiamą informaciją;
Pagalba moksliniuose projektuose: inventorizacija, koncervacija ir restauracija, archeologiniai kasinėjimai, klasifikacija, artefaktų rūšiavimas ir tvarkymas;
Pagalba ruošti muziejaus leidinius ir korespondenciją;
Vertimas į kitas kalbas;
Pagalba organizuojant seminarus ir tarptautines konferencijas;
Mokyti užsienio kalbų ir kurti nedideles pokalbių grupeles;
Pagalba pernešant artefaktus ir parodas;
Informacijos srautų ir komunikacijos vystymas (naujų dizainų kūrimas, įvairūs multimedijos projektai).

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2013 metų lapkričio 23 dieną Sankt Peterburgo vyriausybės jaunimo reikalų taryba suorganizavo šventę, skirtą Ermitažo savanorių programai, kaip svarbiai muziejaus arterijai, pagerbti. Pagrindinis iškilmės tikslas buvo paskatinti jaunųjų savanorių judėjimą ir padėti visuomenei, valdžiai ir kompanijoms suvokti savanorystės svarbą ir naudą. Iš 150 dalyvavusių organizacijų geriausios buvo apdovanotos diplomais ir prizais. Konkurse „Efektyviausia savanorių programa“ Ermitažo muziejus laimėjo apdovanojimą kategorijoje „Savivaldybės renginių vykdymas“. Garbės diplomu ir bronzine „Mažojo princo“ statulėle buvo apdovanotas savanorių programos koordinatorius Michailas Kožukovskis.

Projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

WHY (en. World Heritage & Youth)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Pasaulio paveldas ir jaunimas“ (en. World Heritage & Youth (WHY) yra puikus savanorių tarnybos projekto pavyzdys. Jis įtraukia savanorius į įvairias programas į konferencijas, susijusias su kultūros paveldo išsaugojimu. Viena iškeltų WHY projekto problemų buvo susijusi su Ochta-centro (iki 2007 metų žinomo kaip „Gazpromo miestas“) statybomis. Tai buvo vienas labiausiai kritikuotų statybos projektų šiuolaikiniame Peterburge. Dauguma savanorių nepalaikė statybų. Iškeldama Sankt Peterburgo istorinio centro išsaugojimo svarbą, programa aktyviai įsitraukė į diskusiją prieš šį prieštaringą statybų projektą.

„Vasaros Ermitažo universitetas“ buvo tiesioginis projekto WHY rezultatas. Nuo 2009 metų savanorių tarnyba, bendradarbiaudama su Rusijos kompanija „Rosatom“, kiekvieną liepą organizuoja „Vasaros universitetą“. Studentai iš atokių Rusijos vietų yra kviečiami dalyvauti eilėje edukacinių renginių ir kitų veiklų, susijusių su kultūrinėmis tradicijomis. Daugumai jaunuolių „Vasaros universitetas“ yra pirmoji galimybė atrasti ir prisiliesti prie pasaulio paveldo. Savanorių tarnyba organizuoja įvairiausias veiklas, susijusias su šia vasaros programa.

Ropšos projektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ropšos projektas buvo pirmasis savanorių tarnybos projektas. Romšos miestas yra Lomonosovo srityje, Peterburgo apskrities pietvakarinė dalyje, Rusijoje ir ten esantys rūmai yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ermitažo savanoriai dalyvavo kampanijoje prieš šio monumento griovimą. Pirmiausia jie pradėjo rinkti informaciją apie Romšos vietovę, o po to sukūrė unikalų archyvą. Projektas įtraukė Kalėdinių eglučių muziejaus kūrimą dalyje rūmų pastato, kuris padėtų miesto vaikams suprasti šią visuotinę šventės tradiciją.

Konkursai ir žaidimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kasmet savanorių tarnyba organizuoja žaidimus ir smagias veiklas, kurių tikslas yra paprastai ir suprantamai vaikams pateikti pasaulio istoriją. Kiekvienas žaidimas sutelkiamas ties tam tikru istorijos, kultūrinio paveldo ar tradicijos aspektu. 2009 metų vasarį tarnyboje buvo sukurtos žaidynės pavadinimu „Skitų diena“, skirtos senajai Pazyryko kultūrai pažinti.

Tarnyba taip pat organizuoja ir edukacinius konkursus, kurie yra vykdomi bendradarbiaujant su mokyklomis ir taip įtraukiant konkursus į akademinę programą. Kiekvienas Ermitažo departamentas taip pat yra įtraukiamas į šią veiklą. Žiemos pradžioje tarnyba tradiciškai organizuoja kompiuterinį konkursą drąsindama vaikus, pasitelkus naujausias technologijas, sužinoti daugiau apie istoriją ir senovės kultūras. Konkursas apie Sibirą pavadinimu „Ant atradimų slenksčio“, organizuotas 2010-ųjų gruodį, buvo atviras ir Europos mokyklų moksleiviams.

Tarnyba 2012 metais „Europos dienų“ šventės metu organizavo projektą „Atrask savo Europą Ermitaže“, kuris sulaukė Europos sąjungos tarnybų, konsulatų ir ES kultūros centrų paramos. 2013 metais muziejus, įtraukdamas visų amžių grupes, organizavo programą, susijusią su aplinkosaugos problemomis.

Vykdyti projektai ir jų chronologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Atrask savo Europą Ermitaže“, 2012-ųjų rugsėjis,
„Katės – didelės ir mažos“, 2012-ųjų balandis,
„9 dienos prieš kalendorinį rugsėjį“, 2011-ųjų gruodis,
„Nikolajaus II garažas Žiemos rūmuose“, 2011-ųjų gruodis,
„Ant atradimų slenksčio“, 2010-ųjų gruodis,
„Olimpinių dievų takais“ 2010-ųjų balandis,
„Savanorių žaidynės“ 2009-ųjų gruodis,
„Skitų diena“ 2009-ųjų balandis,
„Ledynmetis“ 2008-ųjų gruodis,
„Evoliucija“ 2008-ųjų gruodis.

Archeologinės ekspedicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ermitažo savanorių tarnyba nuo 2012 metų dalyvauja archeologinėse ekspedicijose. Pavyzdžiui 2013 metų vasarą ekspedicija vyko šiaurės-vakarų Rusijoje. Čia savanoriai padėjo archeologams dirbti Samostje II (Maskvos apskritis), Smolensko srityje ir Pskove. Projektas įtraukė archeologinius kasinėjimus, o taip pat ir povandeninę archeologiją, tiesa pastarosios ėmėsi profesionalai.

Atradimus sudarė gerai išsilaikę akmens amžiaus gyventojų palaikai, o taip pat ir senos gyvenvietės pastatų fragmentai (namus prilaikiusios kolonos, žvejybos konstrukcijos). Savanorių pagrindinė užduotis buvo pabaigti artefaktų valymą, prisidėti prie restauracijos ir talpinimo į elektroninę duomenų bazę darbų.