Eritrocitozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Eritrocitozėeritrocitų padaugėjimas kraujo tūrio vienete. Dažniausiai kartu padaugėja ir hemaglobino. Normaliai vyrai turi 4,5-5,5 mln/ml eritrocitų ir 140-16 g/l hemoglobino, moterys – 3,5-4,5 ml/ml eritorcitų ir 120-14 g/l hemoglobino. Skiriamos dvi eritorcitozės formos:

Dažniausiai ši eritrocitozė atsiranda dėl kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumo, hemoglobino funkcijos sutrikimo ir kt. Absoliuti eritrocitozė gali būti ir įgimta, kai būna hemoglobino molekulės globino defektai. Esant absoliučiai eritrocitozei padaugėja cirkuliuojančio kraujo (policiteminė hipervolemija), padidėja kraujo klampumas, sulėtėja kraujotaka, pakyla arterinis kraujospūdis, pasunkėja širdies darbas ir kt.

  • Santykinė eritrocitozėkraujo plazmos kiekio sumažėjimas dėl organizmo skysčių pusiausvyros sutrikimo (vėmimo, viduriavimo, nudegimų). Jos metu bendras eritrocitų kiekis nepakinta.