Eridanas (geologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eridanas žemėlapyje (rekonstrukcija)

Eridanas (pagal graikų upės dievą Eridaną) – senovinė upė, tekėjusi dabartinės Baltijos jūros vietoje. Svarbiausias jis buvo maždaug prieš milijoną metų, pleistocene. Tada jis buvo 2 700 km ilgio. Prasidėjo Laplandijoje, tekėjo dabartinės Botnijos įlankos teritorija, Baltijos jūra į vakarų Europą, kur turėjo milžinišką deltą, užėmusią beveik visą dabartinę Šiaurės jūrą.

Eridanas atsirado prieš ~40 mln. metų, eocene. Prieš ~12 mln. metų, pliocene, Eridanas pasiekė Šiaurės jūrą, kur pradėjo formuoti savo deltą. Išnyko prieš ~700 000 m, pleistocene, pirmojo ledynmečio metu, kai ledynas padengė visą jo slėnį. Ledynui pasitraukus išgraužtas ir įspaustas jo slėnis virto giliu duburiu, kuris tapo Baltijos jūra.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]