Eridė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šis straipsnis apie mitologiją. Apie astronominį objektą skaitykite Eridė (nykštukinė planeta).
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos


Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Eridė

Eridė (gr. Eρις 'nesantaika') – graikų mitologijoje nesantaikos ir ginčų deivė. Su Dzeusu susilaukė Atės, pažeminimo personifikacijos. Ją išgarsino auksinis nesantaikos obuolys. Romėnų mitologijoje Eridės atitikmuo – Diskordija (Discordia).

Auksinis nesantaikos obuolys[taisyti | redaguoti kodą]

Dzeusas norėjo jūrų dievo Nerėjo dukterį Tetidę, sidabrakoję deivę, paimti už žmoną. Bet Prometėjas jam išpranašavo, kad Tetidės sūnus bus galingesnis už tėvą. Dzeusas išsigando Krono likimo ir su Tetide apvesdino mirtingąjį Pelėją, Tesalijos Fitijos valdovą. Vestuvėse dalyvavo ir dievai, atnešę jaunavedžiams dieviškųjų dovanų. Tik Eridės nepakvietė. Bet Eridė metė Pelėjo ir Tetidės vestuvių metu į svečių – dievų tarpą obuolį. Ant šio obuolio buvo išgraviruota „Gražiausiajai“ („Jį paims gražiausioji“). Ir pradėjo Afroditė, Atėnė ir Hera tarpusavyje ginčytis dėl obuolio. Dzeuso patarimu Hermis trijulę atvedė ant Idos kalno pas Parį, kuris ir turėjo gražiausiai iš trijų deivių atiduoti obuolį. Paris pasirinko Afroditę, kuri jam pažadėjo Eleną – gražiausią pasaulio moterį. O Helenės pagrobimas tapo Trojos karo priežastimi.

Vaizdavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Eridė dažnai vaizduojama kaip šlubuojanti, sunykusi, mažutė moterėlė. Tik tada, kai jai pavyksta žmoguje pažadinti pavydą ir neapykantą, ji atgauna savo pirmykštę išvaizdą. Homeras apie ją rašo „Iliadoje“: „Ką ji vieną kartą pradėjo, nuo to nebegali atsitraukti. Iš savo mažos figūros ji išauga gigantiško dydžio ir grožio“.

Šaltinis[taisyti | redaguoti kodą]

Ar žinai? Vikiteka