Erškėtis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rosa
Paprastasis erškėtis (Rosa canina)
Paprastasis erškėtis (Rosa canina)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Šeima: Erškėtiniai
(Wikispecies-logo.svg Rosaceae)
Gentis: Erškėtis
(Wikispecies-logo.svg Rosa)

Erškėtis (lot. Rosa) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis. Įvairios tautos Rosa vardu vadindavo ne tik erškėtį, bet ir daugelį kitų ryškiažiedžių augalų. Genčiai priklauso 0,3-2,5 m aukščio krūmai, kurių stiebai dažniausiai dygliuoti, lapai neporiškai plunksniški. Žiedai ryškūs, susitelkę galinėse bei pažastinėse skėtiškose kekėse. Vaisiai maži riešutėliai, apgaubti mėsinga ryškiaspalve mase.

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Gentyje yra apie 350 rūšių, iš kurių didesnė dalis paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje. Tropinėse ir subtropinėse srityse erškėčiai auga kalnuose, pietų pusrutulyje laisvai jie neauga. Lietuvoje natūraliai auga 9 erškėčių rūšys, bet darželiuose auginama introdukuotų rūšių, kurios atsparios šalčiams ir gerai peržiemoja.

Pritaikymas[taisyti | redaguoti kodą]

Erškėčiai plačiai kultivuojami. Nuo seno mėgstamiausi ir dažniausiai auginami dekoratyviniai augalai yra iš laukinio erškėčio išvestos kultūrinės veislės – rožės. Laukinės rūšys taip pat sodinamos gyvatvorėse, iš erškėčių vainiklapių gaminamas eterinis aliejus, iš žievės gaunami raugai ir dažai. Kulinarijoje iš erškėčių vaisių verdama uogienė, susmulkintų šviežių uogų galima įberti į kompotus, džemus ar kisielius.

Alternatyvioji medicina[taisyti | redaguoti kodą]

Pastaba: Oficialioji medicina ne visada pritaria alternatyviems gydymo būdams. Netinkamai vartojami preparatai ne tik negydo, bet gali ir pakenkti Jūsų sveikatai.
Prieš naudodami, pasitarkite su gydytoju!


Erškėtrožių vaisiai vartojami medicinoje kaip vitamino C šaltinis. Labai populiari jų uogų arbata, nes ji tonizuoja, stiprina organizmą, saugo nuo aterosklerozės ir uždegiminių ligų bei skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Arbatą patariama gerti sergant širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos, medžiagų apykaitos ligomis.

Uogų antpilas tinka sergantiems avitaminoze bei sveikstantiems po sunkių ligų. Jis gydo gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, lėtines kepenų ir tulžies pūslės ligas, stiprina smulkias kraujagysles, todėl tinka sergantiems hipertenzija bei patyrusiems insulto priepuoplį.

Uogų sėklų aliejus veiksmingai gydo ilgai negyjančias ir pūliuojančias odos žaizdas. Tinka gydyti opinį kolitą, dermatitą, pragulas, nušalimus, maitinančioms kūdikius motinoms tepti įtrūkusius krūtų spenelius.


Commons-logo.svg Vikiteka: Erškėtis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka