Erčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Erčia

Erčia, miško laukymė, proguma – didesnis atviras plotas, apsuptas miško. Paprastai būna apaugęs pieva, neaukštais krūmais, nors gali būti ir pelkė. Tokios vietos susidaro dėl skurdesnio dirvožemio, miško gaisrų ar iškirsto miško. Erčia yra svarbi žolėdžių miško gyvūnų maitinimosi vieta. Tokiose vietose įsikuria gyvenvietės.