Epitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Epitetas (gr. πίθετον – epitheton) – vaizdingas asmens, daikto ar reiškinio apibūdinimas. Dažniausiai reiškiami pažyminiais, būna būdvardžiai, daiktavardžiai, dalyviai, prieveiksmiai.[1][2]

Epitetai yra būdingi senovės poezijai, ypač Homero kūriniams, Šiaurės Europos sagoms.

Epitetai taip pat dažnai vartojami religinėse giesmėse, pvz., litanijose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. EpitetasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio
  2. epitetas(parengė Birutė Meržvinskaitė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-06).