Eohipas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hyracotherium
Hyracotherium skeletas
Hyracotherium skeletas
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Neporakanopiai
(Wikispecies-logo.svg Perissodactyla)
Šeima: †Palaeotheriidae
(Wikispecies-logo.svg †Palaeotheriidae)
Gentis: Hyracotherium
(Wikispecies-logo.svg Hyracotherium)

Eohipas (lot. Hyracotherium) - neporakanopių būriui priskiriamas išnykęs žinduolis. Eohipai gyveno Europoje ir Šiaurės Amerikoje prieš 55 – 50 milijonų metų. Dabar gyvenantys arkliai yra eohipų palikuonys.

Fizinės charakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

Hyracotherium Eohippus hharder.jpg

Dabartinių arklių protėviai buvo nedidukai, maždaug katės dydžio. Eohipo kūno ilgis buvo 60 – 90 cm, aukštis: 30 – 45 cm, svoris: 5 – 15 kg. Skirtingai nuo dabartinių arklių, kurių kiekviena kanopa turi po vieną gerai išsivysčiusį pirštą, eohipai turėjo keturpirštes priekines ir tripirštes galines galūnes, be to, kiekvienas pirštas baigėsi nediduke kanopa. Pirštų sąnariai buvo ilgi, todėl gyvūnai galėjo lengvai vaikščioti ir greitai bėgioti.

Evoliucija[taisyti | redaguoti kodą]

Eohipų suakmenėjusių liekanų iki šiol randama Grenlandijoje, Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Pirmoji grandis dabartinių arklių evoliucijoje yra eohipas. Arklinių šeimos protėvis turėjo pailgą laibą galvą ir plonas galūnes – užpakalines tripirštes, o priekines keturpirštes. Kai vientisas senasis žemynas suskilo į skirtingas dalis ir tarp jų įsiterpė Atlanto vandenynas, eohipai buvo padalinti į dvi populiacijas: amerikinę ir europinę. Europietiškoji eohipų šaka mioceno laikotarpiu išsivystė į Hipparion, kurie buvo didesni už savo protėvius ir maitinosi daugiausia medžių lapais. Amerikinė eohipų populiacija evoliucionavo į Protohippus. Šių arklių protėvių visos galūnės buvo tripirštės. Plioceno ir kvartero laikotarpiais gyvenusių arklių kanopos jau buvo vienpirštės, o dantys ilgi ir plačiais paviršiais. Pleistoceno pabaigoje Amerikos arkliai išnyko. Vėliau į šį žemyną jie grįžo, kai juos atgabeno europiečiai.

Radinių istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmosios suakmenėjusios eohipo liekanos buvo rastos 1839 m. Kento grafystėje. Jas aptiko zoologas R. Ovenas. Iš pradžių buvo paskelbta, kad eohipai yra kiaulių giminaičiai, nes nei savo dydžiu, nei kaukolės forma, nei dantų sandara šie gyvūnai nebuvo panašūs į arklius. Tik vėliau, kai buvo rastas visas skeletas, mokslininkai nusprendė, kad tai – dabartinių arklių protėvis.

Gyvenamoji aplinka[taisyti | redaguoti kodą]

Sprendžiant iš išlikusių suakmenėjusių augalų liekanų, manoma, kad eohipai laikėsi tropikų miškuose. Prieš daug milijonų metų temperatūra mūsų planetoje buvo daug aukštesnė nei šiandien. Dėl šito klimato smarkiai vešėjo augalai. Tais laikais tropiniai miškai augo dabartinės vidutinio klimato juostos teritorijoje. Nuo priešų šie nedideli arkliukai slėpdavosi miško tankmėje.

Maistas[taisyti | redaguoti kodą]

Arkliai maitinasi žole bei kitais kietais ir pluoštiniais augalais. Evoliucijos eigoje arklių, kaip ir kitų porakanopių, dantys prisitaikė prie tokio maisto, kad jį būtų lengviau apdoroti. Dantų malamasis paviršius padidėjo ir tapo nelygus. Eohipų dantys buvo daug mažesni, gumburiuoti – panašūs į žmonių dantis. Iš dantų sandaros galima spręsti, kad eohipai maitinosi kiek kitokiu maistu nei dabartiniai arkliai: vaisiais, žole, medžių ir krūmų lapais.