Emilis Melderis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Emilis Melderis
latv. Emīls Melderis
Gimė 1889 m. gegužės 27 d.
Rencėnos, Valmieros apskritis
Mirė 1979 m. balandžio 29 d. (89 metai)
Ryga
Veikla latvių skulptorius
Organizacijos Latvijos dailės akademija
Pareigos profesorius

Emilis Melderis (latv. Emīls Melderis, iki 1922 m. Jēkabs Emīlis Millers, 1889 m. gegužės 27 d. Rencėnos, Valmieros apskritis1979 m. balandžio 29 d. Ryga) – latvių skulptorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19081909 m. mokėsi B. Blumo dailės studijoje Rygoje, 19091915 m. tobulinosi Sankt Peterburge, 19241925 m. Paryžiuje. 19201938 m. priklausė Rygos dailininkų modernistų grupuotei. Bendravo su K. Zale, M. Liepinia-Skulme. Nuo 1940 m. Latvijos dailės akademijos dėstytojas, nuo 1947 m. profesorius.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu sukūrė kubistinių skulptūrinių portretų (Pavelas Ruozytis, 1921 m.), vėlesniuoju – buitinės tematikos skulptūrų („Sėdintis berniukas“ 1930 m., „Akmenų rinkėjas“ 1936 m.), skulptūrinių portretų („Moteris“, 1927 m., „Leninas“, 1954 m., 1957 m., 1963 m., 1965 m., „Teodoras Zalkalnis“, 1965 m., „Otas Skulmė“, 1967 m.), paminklų („Peteris Stučka“ Rygoje, 1962 m.).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 638 psl.