Emilis Darzinis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 latv. Emīls Dārziņš |
|
|---|---|
 |
|
| Emilis Darzinis | |
| Gimė: | 1875 m. lapkričio 3 d. Jaunpiebalga, Rusijos imperija |
| Mirė: | 1910 m. rugpjūčio 31 d. (34 metai) Ryga, Rusijos imperija |
| Veikla: | latvių kompozitorius, muzikologas, choro dirigentas, pianistas |
Emilis Darzinis (latv. Emīls Dārziņš, 1875 m. lapkričio 3 d. Jaunpiebalga – 1910 m. rugpjūčio 31 d. Ryga) – latvių kompozitorius, muzikologas, choro dirigentas, pianistas.
Biografija [taisyti]
1898–1901 m. Sankt Peterburgo konservatorijoje studijavo kompoziciją pas N. Rimskį-Korsakovą. Nuo 1901 m. gyveno Rygoje, dėstė ir vadovavo chorams.
Kūryba [taisyti]
Sukūrė 4 simfoninius kūrinius (išliko „Melancholiškas valsas“ 1904 m.), 17chorų („Praeitis“, „Nulaužtos pušys“), 19 romansų, pjesių fortepijonui. Paskelbė straipsnių apie latvių kompozitorius ir latvių muziką.[1]
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Vaclovas Juodpusis. Emilis Darzinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 507 psl.
