Emancipacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Emancipacija (lot. emancipatio, iš emancipare - išleisti „vergą arba suaugusįjį sūnų“; mancipium - iškilmingas nuosavybės teisės pasibaigimo paskelbimas, uždedant rankas, šia ceremonija suteikiant anksčiau buvusiam priklausomam asmeniui laisvę, visišką veiksnumą) – asmens išlaisvėjimas iš įvairių visuomeninių, socialinės aplinkos sukeltų suvaržymų.

Emancipacija sąlygoja asmenybės tobulėjimą, pagrįstą moraliu tikrovės suvokimu, valia ir veikla, atsiskleidžiančia racionalią argumentacinę praktiką. Tai lygiateisiškumo įgijimas. Pavyzdžiui, moterų emancipacija - tai sulyginimas moterų politinių ir visuomeninių teisių su vyrų teisėmis. Teisėje emancipacija suprantama kaip vaiko, nepilnamečio pripažinimas visiškai veiksniu, savotiškas teisinis išsilaisvinimas nuo įstatyminių globėjų, rūpintojų valdžios, visiško teisinio savarankiškumo, galinti savo veiksmais sau įgyti subjektines teises ir prisiimti teisines pareigas įgijimas.