Elmenteitos kultūra
Elmenteitos kultūra – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal Elmenteitos ežero (Kenija), prie kurio tyrinėtas Gamblės urvas, pavadinimą.
Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Elmenteitos kultūra 1 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi dab. Kenijoje ir Tanzanijos šiaurinėje dalyje. Elmenteitos kultūros dirbiniai panašūs į ankstyvesnės Kenijos-Kafros kultūros, keramika turi bruožų, būdingų Afrikos šiaurinėje dalyje plitusių kultūrų keramikai, ūkis primena dabartinį masajų ūkį. Manoma, Elmenteitos kultūros elementų buvo išlikę ir pirmame m. e. tūkstantmetyje.
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Elmenteitos kultūros žmonės gyveno uolinėse, urvinėse ir atvirose gyvenvietės. Žemumose kūrė mažas atviras, aukštumose – dideles, dažniausiai uolines gyvenvietes. Vertėsi pusiau klajokline gyvulininkyste – augino galvijus, ožkas ir avis, iš dalies medžiokle, žvejyba ir maisto rinkimu. Gyvenvietėse rasta daug dirbinių iš obsidiano: ilgų skelčių, retušuotų buka nugarėle peilių, galinių gremžtukų, mikrolitų (trikampių, segmentų); dauguma dirbinių gaminti skeltine technika, dar rasta ir akmeninių indų, rankinių girnų bei į kirvį panašių dirbinių. Keramika mažai ornamentuota, dažniausiai tiesiomis ar šiek tiek profiliuotomis sienelėmis taurės ir rutulio formos puodynės.
Mirusiuosius laidojo su opalo, agato, amazonito karoliais, šalia gyvenvietės.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Egidijus Šatavičius. Elmenteitos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 476 psl.