Elena Gaputytė
| Elena Gaputytė | |
|---|---|
| Gimė | 1927 m. kovo 21 d. Drąseikiai, Joniškio valsčius |
| Mirė | 1991 m. spalio 4 d. (64 metai) Londonas |
| Veikla | Lietuvos skulptorė, tapytoja. |
Elena Gaputytė (1927 m. kovo 21 d. Drąseikiai, Joniškio valsčius – 1991 m. spalio 4 d. Londonas) – Lietuvos skulptorė, tapytoja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigė Joniškio Aušros gimnaziją. 1946-1949 m. mokėsi Dailės ir amatų mokykloje Freiburge, 1948 m. išvyko į Kanadą, lankė Monrealio dailės muziejaus mokyklą. 1953-1956 m. studijavo Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje. 1956 m. persikėlė į Didžiąją Britaniją, 1960 m. įkūrė privačią dailės galeriją Saint Ivese (Kornvalio grafystė), 1964-1977 m. dėstė „Digby Stuart“ kolegijoje ir Londono universitete.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sukūrė specifinės vietos kūrinių („Viešpaties malda“ 1978 m., „Tyros ir Paro salų pakrantėse“, 1983 m. Berlyne, 1984 m. Londone), instaliacijų (ciklas „Mano vaikystės kalendorius“ 1975 m., „Taikos Šviesos“ 1981 m., 1983 m., „Tylus liudijimas“ 1984 m., „Antrajame pasauliniame kare žuvusiųjų atminimui“ 1985 m., „Rex“ 1986 m., „Pranašystė. Po 50 metų“ 1989 m.), skulptūrų. Kūriniai iš akmens, žemės, dažnai su ugnimi, turi performanso elementų, dažnai naudojamas muzikos akompanimentas. Kūrinių turi užsienio šalių galerijos, Lietuvos dailės muziejus.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ramutė Rachlevičiūtė. Elena Gaputytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 413 psl.