Elektros skaitiklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Trifazis indukcinis elektros skaitiklis.
Trifazis elektroninis elektros skaitiklis.

Elektros skaitiklis – elektros energijos apskaitos prietaisas. Lietuvoje pradėtas gaminti 1950 m. Vilniaus elektros skaitiklių gamykloje (nuo 1974 m. Vilniaus elektros matavimo technikos gamykla). 1983 m. ši gamykla pagamino 3 285 000 elektros skaitiklių[1].

Naudojami dviejų rūšių elektros skaitikliai: elektromechaniniai (indukciniai) ir elektroniniai.

Elektroniniai skaitikliai su ryšio sąsajomis leido sukurti automatizuotas apskaitos sistemas (angl. Automatic Meter Reading, AMR), kuriomis apskaitos duomenis iš skaitiklių surenkami automatizuotai pasitelkiant šiuolaikines ryšio ir informacinių technologijų priemones taip sukuriant intelektualiuosius tinklus.

Pasaulyje yra įgyvendinamos specialios indukcinių skaitiklių keitimo į elektroninius programos. Persiorientavimą į elektroninių skaitiklių naudojimą sąlygoja:

  • Elektros rinkos liberalizavimas
  • Padidėję reikalavimai apskaitos sistemų informatyvumui ir efektyvumui
  • Pritaikymo naujiems poreikiams galimybės
  • Prietaisų metrologinės ir techninės charakteristikos, saugumo parametrai

Elektroniniai skaitikliai elektrą apskaito 4 ir daugiau tarifų, tuo tarpu kai elektromechaniniai – ne daugiau dviem. Elektroninių skaitiklių ryšio sąsajos užtikrina dvipusį ryšį, todėl galima pritaikyti įvairias informacinių technologijų siūlomas priemones duomenų patikimumui padidinti. Tipinių elektromechaninių skaitiklių matavimo duomenys gali būti nuskaitomi tik rankiniu būdu (nurašant parodymus).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, I tomas, 505 psl.