Elektrinė talpa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Elektrinė talpa tai fizinis dydis, apibūdinantis laidininko sugebėjimą kaupti elektros krūvį. Jis lygus talpai tokio kūno, kuriam suteikus vieno kulono krūvį, potencialas padidėja vienu voltu. Elektrinė talpa (C) SI sistemoje matuojama Faradais (F). Elektrinė talpa nepriklauso nuo laidininko medžiagos. Elektros krūviai pasiskirsto tik laidininko išoriniame paviršiuje. Talpa priklauso nuo laidininko paviršiaus ploto, formos, atstumo iki kito laidininko ir aplinkos. Laidininkų sistema elektros krūviui kaupti vadinama kondensatoriumi.

Pavienio laidininko elektrinė talpa – jo krūvio ir potencialo santykis.

C = \frac{q}{\varphi} ,

kur:

C – elektrinė talpa [F];
q – elektros krūvis [C];
φ – potencialas [V].

Plokščiojo kondensatoriaus talpa:

C = \varepsilon_{r}\varepsilon_{0} \frac{S}{d} \, ,

kur:

C - talpa [F];
S - plokštelių plotas [m2];
εr - santykinė dialektrinė skvarba (kartais vadinama medžiagos dialektrinė konstanta);
ε0 - vakuumo dialektrinė skvarba (ε0 ≈ 8.854*10-12 F/m);
d - atstumas tarp elektrodų [m].