Elektretas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Elektretas tai dielektrikas, kuris, išnykus išoriniam poveikiui, sukėlusiam dielektriko poliarizaciją, ilgai išlieka poliarizuotas. Elektretai yra pastoviųjų magnetų analogai. Tik elektreto aplinkoje yra elektrinis laukas.

Gavimo būdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visi elektretai turi stabilų paviršinį krūvį. Stabilūs elektretai gaunami iš vaško, parafino, polimerų, stiklo ir pan. Elektreto gavimo būdą atspindi jo pavadinimas (pavyzdžiui, termoelektretai gaunami smarkiai kaitinant). Elektretų skirstymas:

  • termoelektretai
  • fotoelektretai
  • radioelektretai
  • mechanoelektretai
  • triboelektretai

Taikymo būdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]