El Bulli

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
ElBulli Ferran Adrià.jpg
ElBulliArch.jpg
Rear Stairs.jpg

El Bullirestoranas Katalonijoje, kuris buvo įkurtas 1964 m. „El Bulli“ buvo laikomas garsiausiu, geidžiamiausiu ir prieštaringiausiai vertinamu pasaulio restoranu. Jis veikė Ispanijos Kosta Bravos pakrantėje, specializavosi molekulinėje gastronomijoje, buvo atviras tik 6 mėnesius per metus ir, nepaisant reputacijos, niekuomet nebuvo pelningas.[1][2]

„El Bulli“ buvo neįprastas restoranas daugeliu aspektų: per pietus jis būdavo uždarytas, kad darbuotojai galėtų kurti naujus patiekalus, o rezervuoti vietą restorane buvo galima dažniausiai tik per loteriją. Valgiaraštį sudarė apie 40 mažų patiekalų, kainuojančių po 250 eurų. Jis per metus gaudavo apie 1 mln. rezervavimo paklausimų, iš viso 2 mln. vietų. Tačiau laimė nusišypsodavo tik 8 tūkst. žmonių per metus, nes restorane buvo tik 50 vietų. Užsisakius vakarienę, ten buvo patiekiami 45 patiekalai, o sąskaita – apie 430 EUR.[2][1]

Restoranas, priklausęs daugybę laurų pelniusiam šefui F.Adriai, kuris jam vadovavo 27 metus, ilgiau nei pusę šio laiko sugebėjo išlaikyti praktiškai nepasiekiamą restoranų pasaulio biblijos „Michelin“ trijų žvaigždučių įvertinimą, o autoritetingas Didžiosios Britanijos žurnalas „The Restaurant“ penkis kartus pripažino jį geriausiu restoranu pasaulyje.[2]

Tačiau įdomiausia ir greito pinigo šalininkams bus nesuvokiama jo savininko logika. Reikalas tas, kad šefas Ferranas Adrià, užuot atsižvelgęs į milžinišką paklausos ir pasiūlos disbalansą ir pakėlęs kainas iki kosminių aukštumų, nusprendė restoraną uždaryti. Restoranas užvėrė duris 2011 m. liepos 30 d., o vietoj to 2014 m. bus įkurtas fondas „Ferran Adrià“, kuris tyrinės maisto ruošimo būdus ir nemokamai platins receptus internetu.[1]

Tačiau visiškai restorano koncepcijos „El Bulli“ neišsižadės – vis tam tikras skaičius laimingųjų (kol kas manoma, jog 60 asmenų) kasmet turės progą paragauti naujų kūrėjų molekulinės ir avangardinės virtuvės šedevrų, bet už tai jiems, ko gero, reikės pakloti keliasdešimt kartų daugiau nei dabar.[3]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]