Eksperimentinė archeologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Medienos apdirbimas senoviniu būdu

Eksperimentinė archeologija arba rekonstrukcinė archeologijaarcheologijos pagalbinė šaka, mokslas, rekonstruojantis įvairias praeities laikų žmonių bendruomenių bei individų veiklos sritis, testų ir bandymų būdu revizuojantis archeologinių tyrimų išvadas.

Eksperimentinė archeologija remiasi žemėje išlikusiais liudijimais bei technologijų pažinimu, apima tokias materialinės kultūros liekanas, kaip maisto gavyba ir gamyba, statyba ir susisiekimas, žaliavų ir medžiagų apdorojimas. Eksperimentinės archeologijos pagrindą sudaro materialinės kultūros liekanų tyrimai ir rekonstrukcija, leidžianti archeologiškai pažinti ir modeliuoti praeities bendruomenių istoriją.

Lietuvoje nuo 1999 m. rengiamas eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“, 2002-2010 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūno rekonstrukcija.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]