Ekrazitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ekrazitas (angl. ecrasite) – sprogstamoji medžiaga, esanti amonio krezilato ir pikrino rūgšties mišinys, nejautrus drėgmei, smūgiui ir ugniai. Ekrazitą 1888–1889 m. išrado Siersch ir Kubin, jis buvo naudojamas Austrijoje artilerijos sviediniams užtaisyti.

Ekrazitas gaminamas neutralizuojant sotųjį trinitrokrezolio tirpalą amoniaku. Gaunama druska, panaši į amonio pikratą.

Ekrazitas yra skaisčiai geltona kieta medžiaga. Paliesta ji atrodo vaškiška, lydosi apie 100 °C. Padegtas atvira liepsna ekrazitas dega nedetonuodamas. Detonaciją galima ekrazitui degant uždaroje erdvėje. Ekrazitas nejautrus trinčiai. Jo iniciacijai reikia detonatoriaus. Kelią plačiam jo naudojimui užkirto keli nepaaiškinti sprogimai užtaisant artilerijos sviedinius.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]