Edward Pietkiewicz

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Edward Pietkiewicz
Gimė 1909 m. lapkričio 19 d.
Švenčionėliai, Rusijos imperija
Mirė 1998 m. gruodžio 16 d. (89 metai)
Varšuva, Lenkija
Veikla Diplomatas, rašytojas

Edvard Petkevič (1909 m. lapkričio 19 d. Švenčionėliuose, Rusijos imperija1998 m. gruodžio 16 d. Varšuvoje, Lenkija) – diplomatas, rašytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1909 m. lapkričio 19 d. Švenčionėliuose, geležinkeliečio šeimoje. 1929 m. baigė mokytojų kolegiją ir pradėjo dirbti vietos mokykloje. 1940 m. atleistas dėl lietuvių kalbos nemokėjimo ir pradėjo dirbti geležinkeliečiu. Po Antrojo pasaulinio karo emigravo į Lenkiją, kur baigė filosofijos studijas Varšuvos universitete. Po studijų dirbo mokyklų inspektoriumi Olštyne. 1954 m. grįžo į Varšuvą, įsidarbino Švietimo ir mokslo ministerijoje. Po kelių mėnesių perėjo dirbti į Užsienio reikalų ministeriją. Trejiems metams paskirtas ambasadoriumi Albanijoje. 1956-1965 m. buvo Lenkijos ambasadoriumi Suomijoje. Grįžęs į Lenkiją toliau dirbo užsienio reikalų ministerijoje. 1970-1972 m. buvo ambasadoriumi Šveicarijoje. 1972 m. išėjo į pensiją ir pradėjo rašyti mokslines knygas apie diplomatiją. Mirė 1998 m. gruodžio 16 d. Varšuvoje.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1975: Elementy protokołu dyplomatycznego
  • 1979: Przyjmowanie delegacji zagranicznych : problemy organizacyjno-protokolarne
  • 1984: Dobre obyczaje w pracy
  • 1987: Dobre obyczaje
  • 1987: Sekretariat w służbie zagranicznej
  • 1993: Dyplomaci
  • 1995: Przyjęcia w biznesie i nie tylko
  • 1996: Anegdotki dyplomatyczne
  • 1997: Savoir vivre dla każdego

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • TS, Arbiter elegantiarum. Edward Pietkiewicz (1909 – 1998), Rzeczpospolita 8 stycznia 1999.
  • Słownik biograficzny historii Polski, tom 2: L–Ż (pod redakcją Janiny Chodery i Feliksa Kiryka), Wrocław-Warszawa-Kraków 2005, s. 1156