Edward Burne-Jones

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Edvardas Bern-Džounsas
Gimė 1833 m. rugpjūčio 28 d.
Birmingemas
Mirė 1898 m. birželio 17 d. (64 metai)
Fulhamas, Londonas
Palaidotas (-a) Rotingdenas, Rytų Saseksas
Tautybė anglas
Veikla XIX a. dailininkas
Vikiteka Edward Burne-Jones

Edvardas Bern-Džounsas (angl. Edward Coley Burne Jones, 18261898 m.) – XIX a. Anglijos tapytojas, iliustratorius, vitražų ir gobelenų kūrėjas. Antrosios prerafaelitų kartos atstovas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Edvardas Koulis Bern Džounsas gimė 1833 m. rugpjūčio 28 d. Birmingeme. Jo motina Elizabet mirė po kelių dienų. Tėvas bendravardis Edvardas buvo auksuotojas ir rėmų gamintojas. Vienuolikos metų E. Džounsas pradėjo mokytis Birmingemo Karaliaus Edvardo VI vardo mokykloje. 1853 m. jis pradėjo mokytis Ekseterio koledže Oksforde, kur susitiko ilgametį draugą ir bendradarbį, dizainerį Viljamą Morisą. 1855 m. E. Džounsas nusprendė tapti tapytoju. Dailininkas buvo beveik savamokslis, 1856 m. jį trumpai instruktavo Dantė Gabrielis Rosetis. Po susitikimo su D. G. Rosečiu E. Džounsas paliko koledžą jo nebaigęs. Maždaug tuo metu pradėjo naudoti Bern−Džounso pavardę (per brukšnelį). 1858 m. E. Bern-Džounsas prisijungė prie Hogarto vardo klubo Oksforde, 1859 m. lankėsi Italijoje. 1860 m. vedė Džordžianą Makdonald. 1862 m. su žmona keliavo antrą kartą į Italiją. Jį rėmė ir lydėjo įtakingas Anglijos dailės kritikas Džonas Raskinas. Dailininkas kūrė vitražus, dirbo draugo Viljamo Moriso architektūrinio dizaino firmoje. Jo vitražų yra Kristaus bažnyčioje Oksforde, Visų Šventųjų bažnyčioje Kembridže ir Trejybės bažnyčioje Bostone (Masačusetsas, JAV)

E. Bern-Džounsas išvystė nuosavą tapybos stilių vienydamas D. G. Rosečio įtakotą prerafaelitų dailę su Italijos klasikinės tapybos (Filipinas Lipis, Sandras Botičelis) bruožais. 1867 m. dailininkas apsigyveno Fulhamo rajone Londone, The Grange name. Ankstyvojoje kūryboje dailininkas labiau kūrė piešinius, akvareles. Maždaug nuo 1875 m. vis daugiau pradėjo skirti dėmesio aliejinei tapybai. 1877 m. jo kūriniai Grosvenor galerijoje susilaukė sėkmės. Dailininkas išpopuliarėjo ir buvo reprezentuotas 1878 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje. Tarp garsiausių jo darbų − „Auksiniai laiptai“ (1880) ir „Karalius Kofetua ir varguolė“ (1884, abu Teito galerijoje). Didelio formato paveikslų tapyboje jam padėjo asistentas Thomas Matthews Rooke (1842−1942). E. Bern-Džounsas kūrė dekoracinius dizainus pianinams, juvelyrikai, teatro kostiumus, iliustracijas ir, kartu su V. Morisu − gobelenus. 1885 m. dailininkas priimtas į Karališkąją akademiją, 1894 m. jam suteiktas baroneto titulas. Dailininkas paruošė 87 dizainus 1896 m. V. Moriso leidyklos išleistai „Džefrio Čoserio raštai“ knygai. Edvardas Bern-Džounsas mirė 1898 m. birželio 17 d. Fulhame, palaidotas Rotingdeno miestelio, kur turėjo vasarnamį, kapinėse Rytų Sasekse. Po mirties dailininkas buvo labiau žinomas savo vitražų dizainais. Vienas didžiausių jo vitražų sukurtas Birmingemo Šv. Pilypo katedroje. Didelės jo kūrinių kolekcijos sukauptos Birmingemo dailės galerijoje ir Teito galerijoje Londone.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]