Edenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Adomas ir Ieva Edeno sode (dail. Lukas Kranachas, 1530 m., aliejus, drobė. Vienos dailės istorijos muziejus)

Èdenas (hebr. Eden – sodas; akad. Edin; šum.  = Eden) – Biblijoje aprašyta vieta, kurioje Dievas apgyvendino pirmuosius žmones Adomą bei Ievą ir iš kurio už nepaklusnumą išvarė.

Vaizduojamas kaip sodas, kuriame teka upės, auga gyvybės, gėrio ir blogio pažinimo medžiai. Dievas uždraudė valgyti pažinimo medžio vaisius, bet žaltys sugundė žmones ir jie buvo ištremti.

Edene kelią prie gyvybės medžio saugo cherubinas su ugnies kalaviju.

Edenas apibrėžtas Pradžios knygoje Senajame Testamente kaip sodas, plytintis į rytus nuo Izraelio, toje vietoje, kurią užlieja upė, išsišakojusi į keturias upes: Pisoną, Tigrą, Eufratą ir Gehoną.

Nuo ankstyvosios krikščionybės laikų Edenas pradėtas tapatinti su rojumi.

Judaizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Judaizme – teisiųjų amžinojo gyvenimo po mirties vieta.

Cquote2.png O Viešpats Dievas buvo pradžioje įveisęs linksmybių Rojų; jame patalpino sutvertą žmogų. Ir Viešpats Dievas išželdino iš žemės visokius medžius, gražius pasižiūrėti ir vedančius vaisius skanius valgyti; taip pat Rojaus viduryje gyvybės medį ir medį žinojimo gero ir pikto. Ir iš linksmybių vietos tekėjo upė Rojui sudrėkinti, kuri iš tenai skyrėsi į keturias upes

(Pr 2, 8–10)

Cquote1.png


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Antrasis pasakojimas apie kūrimą


Commons-logo.svg Vikiteka: Edenas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka