Ebolos hemoraginė karštinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ebola)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Virusai
Ebola virusas (Ebolavirus sp.)
Ebola virusas (Ebolavirus sp.)
Mokslinė klasifikacija
Grupė: RNR virusai
(Wikispecies-logo.svg [[:wikispecies:{{{taxon1}}}|{{{taxon1}}}]])
Eilė: Mononegavirales
(Wikispecies-logo.svg Mononegavirales)
Šeima: Filoviridae
(Wikispecies-logo.svg Filoviridae)
Gentis: Ebolavirus
(Wikispecies-logo.svg Ebolavirus)
Rūšis

Ebolavirus sp.

Liga

Ebolos hemoraginė karštinė

Ebolos hemoraginė karštinė (EHF, dažniausia vadinama tiesiog Ebola) – tai neseniai identifikuota, sunki, dažnai mirtina infekcinė liga, kuria serga žmonės ir kai kurie primatai. Ligą sukelia Ebolos virusas.

Tarp žmonių šis virusas plinta tik per skysčius (seiles, kraują ir kt., o tarp šimpanzių ir kitų primatų, kurie gali juo užsikrėsti, virusas plinta ir oro lašeliniu būdu, pvz., čiaudint). Nuo šios ligos vaistų ar vakcinos nėra, ji nepagydoma.

Ebola atrasta 1976 m. ir nuo to laiko keletas Ebolos variantų sukėlė epidemijas Kongo Demokratinėje Respublikoje, Gabone, Ugandoje ir Sudane, kurių metu pasiektas nuo 50 iki 90 proc. mirtingumas.

Didžiausias Ebola karštligės protrūkis užregistruotas 2014 m. pradžioje. 2014 m. lapkričio 11 d. duomenimis, protrūkio metu Gvinėjoje, Siera Leonėje, Liberijoje ir Nigerijoje žuvo daugiau nei 5 177 gyventojų ir pranešta apie daugiau nei 14 413 įtariamų tikėtinų ar patvirtintų užsikrėtimo atvejų[1][2].

Ebolos virusas[taisyti | redaguoti kodą]

Virusas priklauso Filoviridae šeimai, kuriai taip pat priklauso ir Marburgo virusas. Virusas pavadintas pagal Ebolos upę Kongo Demokratinėje Respublikoje, šalia kurios dr. Ngoy Mushola 1976 m. užregistravo pirmąjį ligos protrūkį, ligai išplitus Yambuku (Kongo Demokratinė Respublika) ir Nzara (Sudanas) vietovėse. Iš 602 užregistruotų susirgimų 397 baigėsi mirtimi (66 %).

Du 1976 m. užregistruoti viruso variantai buvo pavadinti Zairo Ebola (EBO-Z) ir Sudano Ebola (EBO-S). Sudane mirtingumas nuo Ebolos buvo mažesnis (50 proc.) nei Zaire, kur mirtingumas buvo 90 proc.

1990 m. užregistruotas trečias panašus virusas Restono mieste Virdžinijoje (JAV) tarp beždžionių, importuotų iš Filipinų. Jis pavadintas Ebola-Reston. Šis viruso variantas plito oru, bet žmonių aukų nebuvo – nors keturi asmenys buvo nustatyti kaip nešiojantys virusą, nė vienas iš jų nesusirgo.

Vėliau Ebolos epidemijos kilo Zaire (1995 m. ir 2003 m.), Gabone (1994, 1995 ir 1996), Ugandoje (2000) ir dar kartą Sudane (2004). Naujas potipis identifikuotas pagal vieną atvejį Dramblio Kaulo Krante 1994 m., EBO-CI. 2003 m. 120 žmonių mirė Etoumbi (Konge), kuriame vėliau kilo dar kelios epidemijos, iš kurių naujausia – 2005 m. gegužės mėn.

Ebola karštligės protrūkių chronologija[taisyti | redaguoti kodą]

Informacija apie Ebola karštligės protrūkius pateikta pagal JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenis[3].

Metai Šalis Viruso tipas Užsikrėtimo
atvejai
Mirties
atvejai
Mirtingumas
2014 (kovas) -
tęsiasi
Gvinėja, Liberija,
Siera Leonė, Nigerija,
Senegalas,
Kongo Demokratinė Respublika
Zairo Ebola 13 567 4 960 36,56 %
2012 (lapkritis) -
2013 (sausis)
Uganda Sudano Ebola 6 3 50 %
2012 Kongo Demokratinė Respublika Ebola-Bundibugyo 36 13 36 %
2012
(birželis-spalis)
Uganda Sudano Ebola 11 4 36 %
2011 Uganda Sudano Ebola 1 1 100 %
2008 Kongo Demokratinė Respublika Zairo Ebola 32 15 47 %
2008 Filipinai Ebola Reston 6 0 0 %
2007 Uganda Ebola-Bundibugyo 149 37 25 %
2007 Kongo Demokratinė Respublika Zairo Ebola 264 187 71 %
2005 Kongo Respublika Zairo Ebola 12 10 83 %
2004 Rusija Zairo Ebola 1 1 100 %
2004 Sudanas Sudano Ebola 17 7 41 %
2003
(lapkritis-gruodis)
Kongo Respublika Zairo Ebola 35 29 83 %
2002 (gruodis) -
2003 (balandis)
Kongo Respublika Zairo Ebola 143 128 90 %
2001-2002 Kongo Respublika Zairo Ebola 57 43 75 %
2001-2002 Gabonas Zairo Ebola 65 53 82 %
2000-2001 Uganda Sudano Ebola 425 224 53 %
1996 Rusija Zairo Ebola 1 1 100 %
1996 Pietų Afrikos Respublika Zairo Ebola 2 1 50 %
1996
(liepa-gruodis)
Gabonas Zairo Ebola 60 45 75 %
1996
(sausis-balandis)
Gabonas Zairo Ebola 31 21 57 %
1995 Kongo Demokratinė Respublika Zairo Ebola 315 254 81 %
1994 Dramblio Kaulo Krantas Ebola-Côte d'Ivoire 1 0 0 %
1994 Gabonas Zairo Ebola 52 31 60 %
1990 JAV Ebola Reston 4 0 0 %
1989-1990 Filipinai Ebola Reston 3 0 0 %
1979 Sudanas Sudano Ebola 34 22 65 %
1977 Kongo Demokratinė Respublika Zairo Ebola 1 1 100 %
1976 Jungtinė Karalystė Sudano Ebola 1 0 0 %
1976 Sudanas Sudano Ebola 284 151 53 %
1976 Kongo Demokratinė Respublika Zairo Ebola 318 280 88 %

Ebolos viruso simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Inkubacinis periodas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų praeina 2 - 21 d.[4], bet dažniausiai vidutinis laikotarpis sudaro 3 - 8 d.[5]

Inkubacinio periodo metu, kol dar neatsirado ligos požymių, liga nėra užkrečiama.[6]

Pradinė stadija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji simptomai pasireiškia staigiai ir yra labai apgaulingi, nes yra panašūs į bet kurios kitos infekcijos simptomus – sukilusi temperatūra (viršijanti 38.3°C)[7](95% atvejų), silpnumas bei nuovargis (85%-95%), galvos skausmas (50%-74%), gerklės, krūtinės skausmas bei kosulys ir raumenų bei sąnarių maudimas (50%-79%).[5]

Pažengusi stadija[taisyti | redaguoti kodą]

Būdingi simptomai – pilvo skausmas (65%), pykinimas ir vėmimas (68%-73%), viduriavimas (85%).[5] Ligonis netenka daug skysčių, sumažėja kūno masė. Atsiranda anemija, inkstų, kepenų nepakankamumas.[8] Makulopapulinis bėrimas (smulkus, tankus) ištinka ligonius 15% atvejų.[7]

Ligai progresuojant, kai kuriais atvejais prasideda išorinis ir vidinis kraujavimas, dažniausiai praėjus 5-7 dienoms po pirmųjų simptopmų atsiradimo.[6]40-50% atvejų pasireiškia kraujavimas iš gleivinių ar adatos dūrių vietose.[5]Tai gali sukelti vėmimą krauju, kosulį su krauju ar išmatas su krauju.[5]45% atvejų ištinka konjunktyvitas (akių paraudimas), 57% atvejų – odinofagija (skausmingas rijimas) bei disfagija (sutrikęs rijimas).[5]

Paprastai, kraujavimo išsivystymas pranašauja prastesnį scenarijų, nes gausus kraujo praradimas gali baigtis mirtimi.[9] Jei ligonis miršta, tai dažniausiai atsitinka 6 - 16 dieną po pirmųjų simptomų atsiradimo dėl žemo kraujospūdžio ir skysčių praradimo.[10] Priartėjus mirčiai, ligonius dažnai ištinka koma.[11]

Kai kuriems mirštantiems ligoniams prasideda žagsėjimas ir 37% atvejų – tachipnėja (dažnas kvėpavimas), vienintelis ryškiausias ženklas, kad ligonis mirs.[5]

Pasveikimo atvejai[taisyti | redaguoti kodą]

Pasveiksta apie 10 - 50% sergančiųjų[8], kas priklauso nuo:

  • sąlyčio su užkrėstuoju tipo (t. y. jo ligos stadija ir prisilietimų kiekis),[12]
  • gydymo sąlygų,
  • paciento imuninės sistemos būklės.[13]

Atsigavimas gali prasidėti tarp 7 - 14 dienos nuo pirmųjų požymių atsiradimo.[11]

Pasveikę žmonės išlieka infekcijos šaltiniu tol, kol jų kraujyje ar kūno skysčiuose (įskaitant spermą ir motinos pieną), yra virusas. Vyrai vis dar gali perduoti virusą per savo spermą net iki 7 savaičių po atsigavimo nuo ligos.[6]

Žmonės, pasveikę po Ebola infekcijos, įgyja imunitetą nuo viruso mažiausiai 10 metų laikotarpiui[13], tačiau gali turėti liekamųjų pasekmių – nuolatinis raumenų bei sąnarių skausmas, kepenų uždegimas, sumažėjusi klausa bei regėjimas ir kt.[5][11]

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Šiai dienai nėra specialių vaistų, skirtų Ebolai gydyti.[14]

Yra gydomi tik simptomai (rehidracija, medikamentinis skausmo valdymas, pakankamo kraujospūdžio užtikrinimas, netekto kraujo atstatymas, antrinių infekcijų gydymas)[14], kas gali pagerinti pasveikimo galimybę, ypač jei palaikomasis gydymas pradėtas taikyti kuo anksčiau.[6] Efektyviai padeda tam tikrų kraujo elementų perpylimas[8] (eritrocitų koncentrato, trombocitų bei šviežiai šaldytos plazmos).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "2014 Ebola Outbreak in West Africa: Case Counts." // Centers for Disease Control and Prevention. (Žiūrėta 2014.11.01.)
  2. "Ebola clinics fill up as death toll hits 3,000." // Fox News. 2014-09-14. (Žiūrėta 2014-09-29.)
  3. "Outbreaks Chronology: Ebola Virus Disease". // Centers for Disease Control and Prevention. (Žiūrėta 2014-09-29.)
  4. Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė. „Ebola hemoraginė karštligė“. // ULAC (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras). (Žiūrėta 2014.10.18.)
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 5,5 5,6 5,7 „Ebola Virus Infection Clinical Presentation.“ // „Medscape“ - gydytojų ir sveikatos priežiūros specialistų portalas, 2014.10.17. (Žiūrėta 201.10.19.)
  6. 6,0 6,1 6,2 6,3 „Ebola virus disease“. // World Health Organization, 2014 m. rugsėjo mėn. (Žiūrėta 2014.10.18.)
  7. 7,0 7,1 Hoenen T, Groseth A, Falzarano D, Feldmann H (May 2006). "Ebola virus: unravelling pathogenesis to combat a deadly disease". Trends in Molecular Medicine 12(5): 206–215. doi:10.1016/j.molmed.2006.03.006. PMID 16616875
  8. 8,0 8,1 8,2 Aušrinė Baronaitė. „SVARBIAUSIA NESUKLYSTI: PIRMIEJI EBOLA VIRUSO SIMPTOMAI PRIMENA GRIPĄ.“ // Sveikas.lt - gydymo e-enciklopedija, 2014.08.18. (Žiūrėta 2014.10.18.)
  9. Gatherer D (2014). "The 2014 Ebola virus disease outbreak in West Africa". J. Gen. Virol. 95 (Pt 8): 1619–1624. doi:10.1099/vir.0.067199-0. PMID 24795448
  10. Ruzek, edited by Sunit K. Singh, Daniel (2014). Viral hemorrhagic fevers. Boca Raton: CRC Press, Taylor & Francis Group. p. 444. ISBN 9781439884294
  11. 11,0 11,1 11,2 Magill, Alan (2013). Hunter's tropical medicine and emerging infectious diseases. (9th ed. ed.). New York: Saunders. p. 332. ISBN 9781416043904.
  12. „Ebola virusas: kaip jį atpažinti ir ko laukti?“ // Mokslo ir technologijų populiarinimo e-portalas Technologijos.lt, 2014.08.05. (Žiūrėta 2014.10.18.)
  13. 13,0 13,1 „Signs and Symptoms“. // Centers for Disease Control and Prevention. (Žiūrėta 2014.10.18.)
  14. 14,0 14,1 „EBOLA (EBOLOS VIRUSAS, HEMORAGINĖ KARŠTINĖ).“ // Sveikas.lt- gydymo e-enciklopedija. (Žiūrėta 2014.10.19.)


Vikiteka