Chloras
| Chloras (Cl) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė | |
| Atomo numeris | 17 |
| Išvaizda |
Gelsvai žalios dujos |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
35,455 а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
100 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
1251,2 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Ne] 3s² 3p5 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
99 pm |
| Jono spindulys |
? pm |
| Elektroneigiamumas |
3,00 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas |
? |
| Oksidacijos laipsniai |
-1,+1,+3,+5,+7 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
3,214 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
128 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
317 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
−101,03 °C K |
| Lydymosi šiluma |
? kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
−34,1 °C K |
| Garavimo šiluma |
? kJ/mol |
| Molinis tūris |
? cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
? |
| Gardelės periodas |
? Å |
Chloras (Cl) – cheminis elementas, elementų lentelės septintos pagrindinės grupės halogenas. Santykinė atominė masė – 35,5. Branduolio krūvis +17. Cheminė formulė ne junginiuose Cl2.
Chloro, kaip ir visų halogenų, atomo išorinis sluoksnis turi 7 elektronus. Kito atomo elektronu kiekvienas jų gali papildyti savo išorinį sluoksnį iki 8, todėl du chloro atomai jungiasi, sudarydami junginį Cl2.
Kieto chloro kristalai susideda iš dviatomių molekulių. Jas laiko tarpmolekulinės traukos jėgos taip silpnai, kad gali išsilaikyti tik žemoje temperatūroje. Normaliomis sąlygomis chloras yra gelsvai žalios aštraus kvapo dujos.
Žmogus, įkvėpęs chloro, dūsta ir gali mirti.
Daugelis organinių dažomųjų medžiagų, chloro veikiamos, suyra ir virsta bespalviais junginiais. Popierius, nudažytas violetiniu rašalu arba lakmuso tirpalu, įmestas į indą su chloru, greitai išblunka. Tačiau chloras išblukina tik tada, kai aplinkoje yra vandens arba vandens garų. Sausame chlore spalvotas audinys neišblunka. Chloras jungiasi beveik su visais nemetalais ir metalais, yra nustatyta, jog gamtoje natūraliai susidaro daugiau negu 2400 įvairių chloro junginių.[1]
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Chloro pavadinimą nulėmė jo spalva: graikiškai chloros – geltonai žalsvas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dažniausiai chloro junginys, natrio chloridas, jau yra žinomas nuo senovės laikų, archeologai rado įrodymą, kad akmens druska buvo naudojama seniausiai 3000 m. pr. m. e., o druskingas vanduo nuo 6000 m. pr. m. e.[2] Apie 1630 m., chlorą kaip dujas atpažino flamandų chemikas ir gydytojas Jan Baptist van Helmont.
Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Chloro pritaikymas įvairiapusis. Panaudojant chlorą, pagaminama 85% vaistų, 96% žemės ūkio augalų apsaugos priemonių. Plastikiniai langų rėmai, lauko baldai, vaistai, dantų pasta, įvairūs balikliai ir valikliai turi savo sudėtyje chloro junginių. Vakarų Europoje 95% geriamojo vandens dezinfekuojama su chloru ir chloro junginiais.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Regina Jasiūnienė, Virgina Valentinavičienė. Chemija: vadovėlis 10 klasei. Kaunas: Šviesa, 2013, 31 p. ISBN 978-5-430-06167-8.
- ↑ „The earliest salt production in the world: an early Neolithic exploitation in Poiana Slatinei-Lunca, Romania“. Nuoroda tikrinta 2008-07-10.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Greenwood, Norman N; Earnshaw, Alan (1997). Chemistry of the Elements (2nd leid.). Oxford: Butterworth-Heinemann. ISBN 0-08-037941-9.
- Chemija (2013) ISBN 978-5-430-06167-8
|
Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |