Ežinė kiauliauogė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Solanum muricatum
Augalas su vaisiais
Ežinė kiauliauogė (olanum muricatum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Lamiidae)
Šeima: Bulviniai
(Wikispecies-logo.svg Solanaceae)
Gentis: Kiauliauogė
(Wikispecies-logo.svg Solanum)
Rūšis: Ežinė kiauliauogė
(Wikispecies-logo.svg Solanum muricatum)

Ežinė kiauliauogė (lot. Solanum muricatum) dar vadinama melionine kriauše arba pepinubulvinių (Solanaceae) šeimos augalas iš Pietų Amerikos, Andų kalnų.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vaisius plačiai auginamas Ekvadore, Bolivijoje, Kolumbijoje, Peru ir Čilėje, mažiau žinomas kituose pasaulio kraštuose, nes jį sunku transportuoti. XIX a. pabaigoje jau buvo auginamas Kalifornijoje, XX a. pabaigoje pradėtas pardavinėti Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Japonijoje.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Tai dekoratyvus, lapija pipirus primenantis augalas, smulkesniais, smailėjančiais lapais. Žiedai kaip bulvės, melsvi ir balti, maloniai kvepia. Augalas priklauso bulvinių šeimai, tai pomidorų, paprikų ir baklažanų giminaitis. Lapai panašūs į pipirų lapus, o žiedai - į bulvių žiedus; jie melsvi arba balti, švelniai kvepia medumi. Prinokę vaisiai 10 cm ilgio ir 6 cm skersmens, geltoni, kreminiai arba šviesiai oranžiniai, kiaušinio formos, truputį dryžuoti. Odelė stora, viduje storas sluoksnis minkštimo ir nedaug sėklų. Perpjovus vaisių – jis panašesnis į moliūgą stora odele – geltonas minkštimas, žemuogės kvapo su pipiro prieskoniu. Kai kurie vaisiai sėklų nebrandina. [1]

Auginimas[taisyti | redaguoti kodą]

Melioninei kriaušei išdygti reikalinga šiluma (26 – 28 °C). Daigai pasirodo po dviejų savaičių. Augalui, kad sunokintų vaisius, reikia 150 dienų. Tačiau, jei dienos lietingos – augimas sustos. Augalas pakenčia trumpas šalnas iki -2.5 °C, gerai auga šiltnamyje (užauga iki 2 m.), savidulkis, nors papildomas apdulkinimas skatina didesnį vaisių užsimezgimą, reikalauja pastovios drėgmės. Geriausiai daiginti sename akvariume su lempomis, tuomet įjungi, ir šilta. Išdygsta per keletą savaičių. Pirmą mėnesį daigai labai sparčiai auga, nors retai kada ištįsta. Pradeda derėti 9-12 mėn. po sėjos. Žydi rugpjūčio-spalio mėn., o vaisiai prinoksta lapkričio-gruodžio mėn.

Vaisius galima nuskinti neprinokusius – šaldytuve per 1,5 mėnesio sunoks.[2]

Ežinę kiauliauogę nesunku padauginti vegetatyviai - viršūnių auginiais arba pažastiniais ūgliais. Jie nuolat išlaužomi, kad nenuvargintų augalo, o pagrindinis stiebas gausiau derėtų. Auginiai lengvai įsišaknija ir pražysta 2 savaitėmis anksčiau negu sėjinukai. Apatiniai lapai nuskinami ir sodinama į drėgną žemę. Uždengiama stiklu arba polietilenu ir laikoma šiltai bei šviesiai.


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=448
  2. http://sodai.lietuvoje.com/Kiauliauoge%20ezine.html

Vikiteka