Dziaržynskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dziaržynskas
brus. Дзяржынск, rus. Дзержинск
   Coat of Arms of Dziaržynsk, Belarus.png      Flag of Kojdanaŭ.jpg   
Dzyarzhynsk1.JPG
Pokrovskajos cerkvė

Dziaržynskas
53°41′0″N 27°08′0″E / 53.68333°N 27.13333°E / 53.68333; 27.13333 (Dziaržynskas)Koordinatės: 53°41′0″N 27°08′0″E / 53.68333°N 27.13333°E / 53.68333; 27.13333 (Dziaržynskas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas: Dziaržynsko rajonas
Gyventojų (2007 m.): 24 600
Commons-logo.svg Vikiteka: DziaržynskasVikiteka
Kirčiavimas: Dziaržýnskas (Dzeržìnskas)

Dziaržynskas (brus. Дзяржынск, rus. Дзержинск), iki 1932 m. Kaidanava (brus. Койданаў, rus. Койданово) – miestas 30 km į pietvakarius nuo Minsko, Minsko sritis, Baltarusija, Dziaržynsko rajono centras. Mašinų, lengvoji, maisto pramonė. Netoli miesto yra aukščiausia šalies vieta – Dzeržinskio kalnas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kaidanava pirmą kartą paminėta XII a.. Pasak M. Strijkovskio, prie Kaidanavos kunigaikštis Skirmantas 1241 m. atrėmė mongolų-totorių antpuolį. Nuo XIV a. priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1442 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Kaidanavą atidavė Žygimanto Kęstutaičio sūnui Mykolui, kuris 1439 m. čia pastatydino katalikų bažnyčia. 15501831 m. Radvilų nuosavybė. XVI a. – XIX a. pirmoje pusėje evangelikų reformatų centras, nuo 1691 m. čia vykdavo provincijos sinodai. Nuo 1588 m. miestelis. Po Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo 1793 m. atiteko Rusijos imperijai, tapo valsčiaus centru. 1871 m. per Kaidanavą nutiestas geležinkelis. 1919 m. atiteko Baltarusijos TSR. 1932 m. gavo miesto teises, tapo rajono centru, pavadintas netoli nuo miesto gimusio F. Dzeržinskio vardu).[1]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Per Dziaržynską eina geležinkelis ir automobilių magistralė Minskas-Brestas. Išplėtota mašinų gamyba, metalo, medžio apdirbimas, elektrotechnikos, statybinių medžiagų, siuvimo, tekstilės (linas), maisto pramonė. Prie Dziaržynsko kasamos durpės.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Yra Istorijos ir kraštotyros muziejus. Jėzaus Kristaus Ganytojo bažnyčia, pastatyta XVIII a. antroje pusėje, Dievo Motinos Globėjos cerkvė, pastatyta 1851 m.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Dziaržynskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 262 psl.