Dygliatriušiniai
| Hystricidae | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Dygliatriušis (Atherurus sp.) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Dygliatriušiniai (Hystricidae) – graužikų (Rodentia) šeima. Dažniausiai stambūs graužikai. Jų nugara, ypač užpakalinė dalis, apaugusi ilgais dygliais.
Šeimoje 4 gentys, 12 rūšių:
- Kutauodegiai dygliatriušiai (Atherurus), 2 rūšys.
- Dygliatriušiai (Hystrix), 5 rūšys.
- Indoneziniai dygliatriušiai (Thecurus), 3 rūšys.
- Ilgauodegiai dygliatriušiai (Trichys), 2 rūšys
Paplitimas ir buveinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paplitę senajame pasaulyje, nuo Europos ir Afrikos ir Indijos subkontinente iki Pietryčių Azijos, Filipinų ir Sulavesio. Gyvena įvairiose buveinėse: atogrąžų miškuose, pusdykumėse, pievose ir savanose.[1]
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ilgis 350–930 mm, uodegos ilgis 25–260 mm. Svoris iki 30 kg. Kūnas tvirtas ir padengtas spygliais, kurie itin ilgi ant pakaušio ir pasiekia tokią specializuotą struktūrą, kurios neturi jokie kiti graužikai. Galva didelė, akys palyginti mažos, o ausys trumpos ir apvalios. Galūnės trumpos, letenos penkiapirštės, su nagais. Delnai ir padai lygūs. Uodega būna ilga ir gale apaugusi šeriais arba trumpesnė ir su spygliais. Patelės kūno šonuose yra 2–3 poros spenių.
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minta augaliniu maistu, pavyzdžiui, gumbais, šaknimis ir vaisiais. Kartais graužia ir kaulus.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kingdon, Jonathan; Butynski, Thomas Michael; Happold, D. C. D.; Happold, Meredith; Hoffmann, Michael (2013). Mammals of Africa: Hedgehogs, shrews and bats. London: A&C Black. p. 671. ISBN 978-1-4081-2254-9.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ronald M. Novak, Walker's Mammals of the World, 6th edition, Johns Hopkins University Press, 1999. ISBN 9780801857898