Dviračių turizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
EuroVelo dviračių takų tinklo projektas (2005 m.)
Dviračių turisto ekipuotė
Mikroautobusas su specialia priekba dviračiams

Dviračių turizmas – viena populiariausių turizmo šakų, nuo 1980 m. ypač plėtojama Vidurio Europoje. Tinkamiausias metas keliauti dviračiais po Lietuvą priklausomai nuo orų, vyraujančių sezono metu – nuo gegužės iki rugsėjo mėn.

Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje dviračių turizmas nėra išplėtotas pakankamai, daugiau specialių trasų tik pajūryje ir apie didžiuosius miestus. Informacijos apie dviračių trasas, lankytinas vietas ir turistines paslaugas su tiksliomis jų geografinėmis koordinatėmis galima rasti internete Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje www.travel.lt arba kreipiantis į turizmo informacijos centrus, kuriuose galima gauti ir kitus leidinius. Naujausią informaciją apie specializuotas paslaugas dviratininkams (dviračių parduotuves ir taisyklas, dviračių nuomą, žemėlapius ir leidinius, „BalticCycle“ žygius) galite rasti Lietuvos dviratininkų bendrijos įkurtame Virtualiajame dviračių informacijos centre, adresais www.dviratis.lt ir www.bicycle.lt. Norint užsisakyti kelionės dviračiais paslaugų paketą, paruoštą pagal asmeninius poreikius, galima kreiptis į vietines turizmo agentūras.

Pervežti dviračius maršrutiniais autobusais įmanoma tik jeigu juose yra pakankamai vietos. Už nedidelį mokestį dviratį galima gabenti priemiestinio autobuso viduje, o tarpmiestiniuose maršrutuose – tik erdvioje bagažinėje. Dviratis tilps lengviau, jeigu nuleisite jo sėdynę ir nuimsite priekinį ratą. Į pajūrį vykstančių autobusų tvarkaraščius rasite transporto kompanijų tinklalapiuose: www.klap.lt, www.toks.lt, www.kautra.lt, www.busturas.lt.

Dviratininkų grupėms turizmo agentūros teikia pervežimo paslaugas mikroautobusu su specialia priekaba 16–20 dviračių. Gabenant dviratį automobiliu, ant jo stogo arba galinės dalies tvirtinami specialūs dviračių laikikliai – vadinamieji „ragai“. Jeigu dviračių laikiklių neturite, galite išsinuomoti juos kelioms dienoms didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Dviračių gabenimas laivais ir keltais[taisyti | redaguoti kodą]

Patogiausias būdas užsienio svečiams atvykti į Lietuvą atsivežant ir savo dviračius – tarptautiniai jūrų keltai, kursuojantys tarp Klaipėdos ir Kylio (Vokietija) bei Karlshamno (Švedija). Daugiau informacijos yra keltų kompanijos DFDS Seaways tinklalapyje www.dfdsseaways.lt arba turizmo agentūrose.

Iš Klaipėdos į Smiltynę kursuojančių keltų mokestis yra vienodas tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems. Tvarkaraščius ir kitą naujausią informaciją rasite Smiltynės perkėlos tinklalapyje www.keltas.lt arba perkėlos terminaluose:

  • Senoji perkėla (d. l. 5.30–3.00 val.), Žvejų g. 8, tel. 31 11 17;
  • Naujoji perkėla (d. l. 6.30–23.30 val.), Nemuno g. 8, tel. 36 70 03.

Persikelti su dviračiais iš Neringos į kitą Kuršių marių krantą (Šturmai, Uostadvaris, Šilutė, Rusnė, Mingė) arba atvirkščiai, iš Nemuno deltos į Neringos gyvenvietes, galima specialiai užsakytu laivu. Jo kaina priklauso nuo laivo dydžio. Laivų savininkų kontaktus rasite vietos turizmo informacijos centruose.

Kelionė[taisyti | redaguoti kodą]

Dviračių trasa R 1 Rabenšteine

Važiavimo tempas ir atstumai[taisyti | redaguoti kodą]

Vidutinio pajėgumo dviratininkas važiuoja 10–12 km/h greičiu, iki 5–7 valandų per dieną. Labiau patyrę, fiziškai stipresni dviratininkai važiuoja 15–25 km/h greičiu. Kai grupėje yra vaikų, jų fizinė ištvermė lemia visos grupės nuvažiuojamą atstumą. Vienai dienai siūloma pasirinkti iki 50 kilometrų atstumą, atsižvelgiant į norimas aplankyti vietas, oro sąlygas, nenumatytas aplinkybes. Važiavimo tempas ir atstumas derinamas pagal savijautą. [1]

Nakvynė[taisyti | redaguoti kodą]

Kelionės metu galima nakvoti palapinėse arba kaimo turizmo sodybose, viešbučiuose. Palapines galima statyti valstybinėje žemėje, išskyrus Kuršių neriją, arba specialiai tam skirtose vietose, kempinguose. Be leidimo apsistoti nakvynei privačioje valdoje draudžiama, visada būtina atsiklausti šeimininkų. Svečių namų ir viešbučių tinklas ypač tankus pajūrio kurortuose, tačiau liepą ir rugpjūtį, kai dauguma žmonių atostogauja, šios nakvynės vietos būna užimtos. Vietas patartina rezervuoti iš anksto, prieš kelionę.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Pajūrio dviračių trasa. Kelionių vadovas, Sudarytojas Saulius Ružinskas. Lietuvos valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Vilnius, S. Jokužio leidykla - spaustuvė, 2006, ISBN 9955-9864-0-9 psl. 90-93

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiknygos