Dviračių muziejus

Koordinatės: 55°55′42″š. pl. 23°19′11″r. ilg. / 55.928361°š. pl. 23.319856°r. ilg. / 55.928361; 23.319856
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°55′42″š. pl. 23°19′11″r. ilg. / 55.928361°š. pl. 23.319856°r. ilg. / 55.928361; 23.319856

Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys
Dviračių muziejus

Interaktyvus stendas su virtualiomis plento dviračių trasomis
Trumpinys Dviračių muziejus
Tipas Transporto muziejus
Įkurta XX a. pr.
Vieta Šiauliai
Šiaulių dviračių gamyklos trimilijonasis dviratis Šiaulių dviračių muziejuje
Namų darbo dviratis „Senelis“

Dviračių muziejus – vienintelis specializuotas dviračių tematikai skirtas Lietuvos muziejus, kuriame eksponuojama daugiau nei 67 dviračiai, 4 velomobiliai ir apie 222 kitų eksponatų. Įsikūręs Šiauliuose, adresu Vilniaus g. 139, vienas iš Šiaulių Aušros muziejaus padalinių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiauliuose dažnai buvo organizuojami dviračių populiarinimo renginiai, įvairios varžybos, pritraukdavusios nemažai dviračių entuziastų. Dėl šių priežasčių Šiauliams buvo prigijęs dviračių sostinės vardas. Susiklosčius tokiai tradicijai, Šiaulių dviračių ir variklių gamykla „Vairas“ dar XX a. pradžioje gamyklos patalpose įkūrė nedidelį Visuomeninį Dviračių muziejų. 1983 m. spalio mėn. pradėta planuoti muziejų perkelti į didesnes, labiau tinkamas patalpas.

1985 m. gegužės 26 d. Vilniaus g. 139 esančiame pastate buvo atidarytas Dviračių muziejus. Muziejuje iki šiol yra eksponuojama visa dviračio vystymosi istorija nuo XVIII a. iki šių dienų. 1993 m. Dviračių muziejus buvo perduotas Šiaulių „Aušros“ muziejui ir tapo jo padaliniu. Muziejus veikia iki šių dienų ir yra vienintelis toks šalyje. 2014 m. kovo 27 d. muziejaus ekspozicija atnaujinta, jos tema – „Dviratis – technologijų pasaulyje“. Joje eksponuojami 293 eksponatai, iš jų 67 dviračiai ir 4 velomobiliai.

Įdomiausi eksponatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Unikaliausias – XIX a. pab. Žagarėje sumeistrautas namų darbo lietuviškas dviratis.
  • Namų darbo dviratis, vadinamas „Seneliu“ (1917 m., autorius – kalvis Kazys Šuopis).
  • Prieš 100 metų iš geležies nukaldintas vaikiškas triratukas.
  • 1912 m. Anglijoje pagamintas dviratis „Imperial Triumph“.
  • Vokiečių gamybos sportinis dviratis mediniais ratlankiais.
  • 1986 m. Čekoslovakijoje pagamintas dviratis velobolui ir figūriniam važiavimui.
  • Amerikietiškas kalnų dviratis „Legacy“ (1992 m.).

Tik šiame muziejuje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dviratis „Red Bull“, kuriuo Sigitas Kučas apvažiavo aplink pasaulį.
  • Šiauliečio Henriko Sutkaus pagamintas dvivietis velomobilis „Šiauliai“.
  • Juvelyriški dviračių modeliukai, galintys pretenduoti į Gineso rekordų knygą.
  • Liudo Alseikos dviratis ir 1960 m. dviračių žygio iš Klaipėdos į Vladivostoką reikmenys.
  • Vilmos Rimšaitės BMX dviratis ir apdovanojimai.

Ekspozicijos autoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tuometiniai Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojai: Algirdas Zaukas, Virginija Kulikauskaitė, Vita Andrulienė, Marius Morozas, Asta Vaitkienė, Birutė Lukošiūtė.
  • Technikai Rimas Jokubaitis ir Jonas Ziemelis.
  • UAB „Terra Media“

Modernizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus pirmasis iš neprivačių muziejų Lietuvoje savo padaliniuose – Dviračių muziejuje ir Ch. Frenkelio – įdiegė profesionalią audiogidų įrangą. Audiogidas – galimybė savarankiškai apžiūrėti ekspoziciją, pasirinkti ir sužinoti apie dominantį eksponatą kiekvienam priimtina kryptimi ar tempu. Šiuo prietaisu besinaudojantis lankytojas yra savarankiškas: jį nesudominusias ekspozicijos dalis gali praleisti, o informaciją apie sudominusius eksponatus – išgirsti pakartotinai. Naujo aparato garsas skirtas klausytis ne tik vienam žmogui, bet su papildomu garsiakalbiu – ir grupėms. Audiogidas yra rusų, anglų ir lietuvių kalbomis. Taip pat įdiegta ir e-gido sistema, kuri leidžia savarankiškai apžiūrėti ekspoziciją. E-gido sistema yra anglų, lietuvių ir gestų kalba.

Atnaujinus ekspoziciją buvo įrengtos ir trys interaktyvios zonos, kurios leidžia ne tik susipažinti su dviračių istorija, bet ir išbandyti juos.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]