Dvigubo efekto principas

Dvigubo efekto principas arba dvigubo efekto doktrina – moralės filosofijos principas, taikomas, kai veiksmas, kuriuo siekiama kažkokio gėrio, sukelia kažkokią žalą.^[1]

Laikoma, kad pirmasis dvigubo efekto principą suformulavo Tomas Akvinietis savo veikale Teologijos suma, nagrinėdamas savigyną.^[1]

Pagal dvigubo efekto principą veiksmas su geru ir blogu efektu yra leistinas, jei galioja keturios sąlygos:^[1]

Pats veiksmas turi būti morališkai geras arba neutralus.
Nėra siekiama blogo efekto.
Geras efektas turi sekti iš veiksmo, o ne blogo efekto.
Geras efektas turi būti pakankamas, kad kompensuotų blogą efektą.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 Alison McIntyre, "Doctrine of Double Effect", The Stanford Encyclopedia of Philosophy (Winter 2014 Edition), Edward N. Zalta (ed.), [1]

Šis straipsnis apie filosofiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[StanfEncPhil_DocDoubEff_2014W-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 Alison McIntyre, "Doctrine of Double Effect", The Stanford Encyclopedia of Philosophy (Winter 2014 Edition), Edward N. Zalta (ed.), [1]

[1]