Dvigalvis žasto raumuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vaizdas:Gray411.png
Pilnai atidengtas kairysis dvigalvis žasto raumuo
dešiniosios rankos žastas su atidengtais raumenimis

Dvigalvis žasto raumuo (lot. musculus biceps brachii), bendrinėje kalboje vadinamas bicepsu, yra rankos raumuo, prisitvirtinęs tarp peties ir alkūnės, ties žastikauliu (lot. humerus). Su dviem mažesniais raumenimis: snapiniu žasto (lot. musculus coracobrachialis) ir žastiniu (lot. musculus brachialis) dvigalvis sudaro priekinę žasto dalį.

Raumenį sudaro dvi galvos – ilgoji ir trumpoji. Abi galvos prasideda ant menties kaulo (lot. os scapula). Trumpoji galva tvirtinasi prie snapinės ataugos (lot. processus coracoideus), ilgoji galva tvirtinasi prie viršutinio sąnarinio gumburėlio (lot. tuberculum supraglenoidale) ties žastikaulio viduriu, abi galvos susijungia suformuodamos vieną raumens pilvelį. Raumuo pasibaigia dviem sausgyslėmis, kurios tvirtinasi prie stipinkaulio šiurkštumos (lot. tuberositas radii) ir dvigalvės aponeurozės (angl. bicipital aponeurosis), besitvirtinančios prie giliosios dilbio fascijos.

Krauju raumenį aprūpina žastinė arterija (lot. arteria brachialis), inervuoja raumeninis odos nervas lot. nervus musculocutaneus (iš C5-C6 stuburinių fragmentų).

Susitraukdamas dvigalvis žasto raumuo atlieka dvi funkcijas: lenkia ranką per alkūnę ir suka dilbį į išorę. Jo sinergistas yra žastinis raumuo, o antagonistas yra trigalvis žasto raumuo (tricepsas) ir alkūninis raumuo.