Dvi blogybės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Dvi blogybės yra loginė argumentacijos klaida, kai vieną blogybę bandoma pateisinti kita blogybe. Ji dažniausiai padaroma kontraargumentuojant, atsakant į kritiką, ginantis nuo kaltinimų. Kita blogybe dažnai apkaltinamas pats kritikuotojas.
Pavyzdžiai

  • Taip, teroristai žudo nekaltus vaikus. Bet jų pačių žemės yra okupuotos!
  • Sakai, socialdemokratų partija žada neįgyvendinamus dalykus? O tu pasižiūrėk, ką žada liberalų partija!
  • Taip, kunigas A buvo nuteistas už pedofiliją. Bet, pavyzdžiui, Stalinas buvo ateistas!
  • Džordžo Bušo Irakui paskelbtame kare žuvo daug žmonių, taip. Tačiau Sadamas Huseinas jų nužudė dar daugiau!

Dažnai ši klaida būna sujungta su argumentu prieš žmogų, jei antrąja blogybe apkaltinamas žmogus, kurio argumentai atremiami:

  • Kaip tu gali kaltinti mane vagyste, jei pats dar neseniai iš kalėjimo grįžai!
  • Savo akyje rasto nepastebi, o kitų ir krislelį matai!
  • Televizijos debatuose politikas A įrodinėjo politiko B korupciją, tačiau savo paties dalyvavimą aferoje X nutylėjo!


Tai yra klaida, kadangi jei kažkuris veiksmas yra vertinamas kaip blogybė, jis nepasidaro geresnis nuo to, kad kiti asmenys taip pat yra padarę panašią ar net didesnę blogybę. Juo labiau, jei kitų padarytos blogybės yra tik tikėtinos ar spėjamos.

Pagal naudojimą dviejų blogybių argumentacijos klaida yra labai panaši į apeliavimą į mases. Kartais turi daug bendro su apeliavimu į jausmus, ypač, kai taip argumentuojami keršto veiksmai:

  • Jie sudegino mūsų kaimą, todėl mes išžudysime jų vaikus!

Dvi blogybės yra vienas iš pagrindinių argumentų už mirties bausmę: žudyti blogai, tačiau kadangi asmuo A žudė, reikia ir jį patį nužudyti.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]