Dunganai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dunganai
Kazachstano dunganės
Kazachstano dunganės
Gyventojų skaičius ~110 000
Populiacija šalyse Flag of Kyrgyzstan.svg Kirgizija:
58 409
Flag of Kazakhstan.svg Kazachstanas:
36 900
Flag of Russia.svg Rusija:
801
Kalba (-os) dunganų kalba
Religijos islamas
Giminingos etninės grupės hujai ir kiti kinai

Dunganai (savivardis Хуэйзў) – etninė grupė, gyvenanti Vidurinėje Azijoje. Šiuo etnonimu buvusioje TSRS vadinti kinų kilmės musulmonai, tačiau patys dunganai save laiko daug gausesnės kinų musulmonų etninės grupės, hujų, dalimi. Dunganus taip pat išskiria ir vakarų Kinijos tiurkų tautos. Bendra dunganų populiacija buvusios TSRS teritorijoje sudaro ~110 tūkst. žmonių. Gyvena daugiausia šiaurės Kirgizijoje (Sokulukas, Miljanfanas, Yrdykas) bei pietryčių Kazachstane (Šortiubė, Masanči). Kalba dunganų kalba, kuri užrašoma kirilicos raštu.

Dunganai į Vidurinės Azijos sritis perkelti tiurkų valdymo laikotarpiu, dauguma jų buvo pagrobti iš vakarų Kinijos miestų kaip vergai. Dunganai buvo priversti trauktis į vakarus dėl XIX a. kilusios dunganų revoliucijos ir hujų vidinių karų.

Dunganų mečetės Karakole minaretas

Dunganai verčiasi daugiausia žemės ūkiu (ryžių, cukrinių runkelių auginimu), augina gyvulius, verčiasi prekyba opijumi. Nešioja spalvingus drabužius, rengia dideles šventes. Iki pat XX a. vid. dalis dunganų praktikavo kojų bintavimą (deformavimą). Dėl savo nutolimo nuo kitų kinų, dunganai dalį papročių išlaikė ilgiau nei Kinijos kinai.