Dungčenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pučiami dungčenai poroje

Dungčenas, Tibeto ragas (tibet. དུང་ཆེན། , Vailis dung chen) – ilgas (iki 1,5-3,5 m), surenkamas iš kelių dalių, metalinis (varis, žalvaris, sidabras) pučiamasis instrumentas, plačiai naudojamas Tibeto ir Mongolijos budizmo ceremonijų metu. Tai labiausiai paplitęs instrumentas tibetiečių budistų kultūroje. Dažniausiai pučiamas porose ar grupėse. Eitynių metu neapseinama be pagalbininko, padedančio pernešti instrumentą.

Pasak žymaus amerikiečių budisto Tsultrim Allione, „šio instrumento skleidžiamas gilus ir ilgas garsas nukelia klausytoją kažkur anapus aukščiausių Himalajų viršūnių ir tuo pačiu metu grąžina atgal į savo motinos įsčias“.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tsultrim Allione. Women of Wisdom. London: Arkana (1986)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]