Dryococelus australis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dryococelus australis
(Dryococelus australis)
(Dryococelus australis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
(Wikispecies-logo.svg Insecta)
Šeima: Phasmatidae
(Wikispecies-logo.svg Phasmatidae)
Gentis: Dryococelus
(Wikispecies-logo.svg Dryococelus)
Rūšis: Dryococelus australis
(Wikispecies-logo.svg Dryococelus australis)

Dryococelus australis – labai reta vabzdžių rūšis. 1930 m. buvo manoma, kad ši rūšis išnykusi, bet vėl atrasta 2001 m. Vabzdžiai jau išnykę savo pagrindinėje gyvenamoje aplinkoje Lordo Hau saloje. Rūšis buvo pavadinta rečiausia vabzdžių rūšimi žemėje, kai 20 individų buvo rasta Beilo piramidėje.

Sandara ir elgesys[taisyti | redaguoti kodą]

Suaugę vabzdžiai siekia iki 15 cm ilgio ir sveria apie 25 gramus. Patelės didesnės nei patinai. Dėl savo dydžio kartais vadinami sausumos vėžiais. Jų kūnelis pailgas, turi kietas, storas kojas. Patinai turi neįprastai vabzdžiams stambias kojas. Skirtingai negu kiti žioginiai (phasmids) vabzdžiai jie neturi sparnelių, bet gali labai greitai bėgti.

Dryococelus australis elgesys labai neįprastas, lyginant su kitais vabzdžiais. Tarp patinų ir patelių yra tam tikras ryšys. Patinai sekioja pateles ir jų veikla priklauso nuo patelių veiklos. Naktimis poros miega kartu, patinas trimis savo kojomis apkabinęs patelę.

Patelės deda kiaušinėlius kabėdamos ant šakų. Patinai juos užkasa žemėje. Po maždaug devynių mėnesių kiaušinėliai išsikala. Jauni vabzdžiai būna žalios spalvos ir aktyvūs diena, suaugę tampa juodi ir aktyvūs naktį.

Istorija ir saugojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kažkada šie vabzdžiai buvo labai dažni Lordo Hau saloje bei buvo naudojami kaip masalas žvejyboje. Pradėjo nykti, kai prie salos 1918 m. sudužo Makambo laivas, kuriame buvo juodųjų žiurkų. Paskutinis šios rūšies vabzdys buvo užregistruotas 1920 m., vėliau manyta, kad jie išnyko.

1960 m. grupė alpinistų, aplankiusių Beilo Piramidę, rado negyvą vabzdį, per ateinančius metus buvo rasti dar keletas negyvų, ekspedicijų bandymai rasti gyvų buvo nesėkmingi.

2001 m. grupė biologų nusileido į salą ištirti jos fauną ir florą. Jų bei viso pasaulio nustebimui jie rado 20–30 vabzdžių populiaciją, po vienu mirtinių šeimos krūmu (melaleuca).

2003 m. buvo parvežtos dvi poros vabzdžių, viena privačiam veislininkui, kita į Melburno zoologijos sodą, ir nors su dideliais sunkumais pradžioje, dabar jie sėkmingai veisiami nelaisvėje, su tikslu užaugintą didelę populiaciją grąžinti į Lordo Hau salą.

2006 m. šių vabzdžių nelaisvėje buvo apie 50 ir tūkstančiai padėtų kiaušinėlių. Vikiteka