Druskininkų lynų kelias

Koordinatės: 54°01′26″š. pl. 23°58′21″r. ilg. / 54.02381°š. pl. 23.972625°r. ilg. / 54.02381; 23.972625
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°01′26″š. pl. 23°58′21″r. ilg. / 54.02381°š. pl. 23.972625°r. ilg. / 54.02381; 23.972625

Druskininkų lynų kelias
Vieta Druskininkai
Šalis Lietuva Lietuva
Operatorius Kautros keltuvai
Tipas oro lyninis kelias
Pakilimo aukštis 45 m
Trasos ilgis 1161 m
Atramos aukštis 52 m
Kelionės trukmė 7,5 min.
Didžiausias greitis 3 m/sek.
Gondolų skaičius 2
Keleivių skaičius 2x10
Veiklos pradžia 2015 m. lapkričio 25 d.
Įrangos gamintojas
Oficiali svetainė www.lynukelias.lt

Druskininkų „Lynų kelias“ – vienintelis Lietuvoje keleivinis lyninis keltuvas, veikiantis Druskininkuose. Jungia du lankomiausius Druskininkų turistinius objektus – Vandens parką ir „Snow Areną“. Atidarytas 2015 m. lapkričio 25 d. Keltuvą aptarnauja „Kautros“ dukterinė įmonė UAB „Kautros keltuvai“.[1]

Techninės galimybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirminė keltuvo stotelė prie Vandens parko

Tai vieno lyno sistemos įrenginys su keturiomis uždaromis kabinomis – gondolomis, pakylančiomis į 45 m aukštį. Jose telpa po 10 žmonių. Gondolos pagamintos iš skaidraus stiklo, todėl keleiviai iš tokios judančios apžvalgos aikštelės mato įspūdingą Druskininkų panoramą. Iš vienos Nemuno pusės į kitą keliamasi maždaug 1 km atstumu, sugaištama apie 7 min. Per valandą galima perkelti iki 240 keleivių. Vienas keltuvų pritaikytas ir fizinę judėjimo negalią turintiems keleiviams.

Statant keltuvą dalyvavo ir specialistai iš Šveicarijos bei Italijos. „Lynų keliui“ įrengti iš viso prireikė 2,3 km ilgio specialaus 4 cm diametro lyno, kurio bendras svoris yra apie 11 tonų. Lynų kelio įrengimo darbus atliko bendrovės „Eltel Networks“ ir „Bartholet Maschinenbau AG“. Lynų kelio projekto vertė siekia 3,9 mln. eurų.

Nutrūkus elektros tiekimui, keltuve numatytas alternatyvus elektros energijos tiekimas.

Vienintelis panašus keltuvas Baltijos šalyse yra Siguldoje (Latvija).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]