Druskininkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Druskininkas (lenk. Żupnik) – Lenkijos ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnas, nepriklausęs pagal pareigas Senatui. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tokių pareigų nebuvo.

Pareigybės istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pareigybė buvo nenuolatinė, susijusi su valstybės ūkiniais ir finansiniais įsipareigojimais. Pirmuoju Krokuvos druskų kasyklų druskininku 1368 m. karalius Kazimieras Didysis paskyrė žydų bankininką Levko.

Pareigūnas kontroliavo karališkasias druskų kasyklas ir druskos vyryklas, vėliau ir kalnakasybos versloves. Pagrindinė jo pareiga buvo parduoti iškastą druską, prižiūrėti, kad druskos kasimas liktų valstybės monopoliu, tvarkyti kasyklų finansus ir mokėti atlyginimus šachtininkams. Atidarydamas naują kasyklą ar šachtą druskininkas galėjo tikėtis karaliaus privilegijų. XVII a. Abiejų Tautų Respublikos Seimas išplėtė druskininko pareigas, atiduodamas jam ir druskos tiekimą bei parduotuves.

Svarbiausios buvo Veličkos ir Bochnijos druskos kasyklos Mažojoje Lenkijoje, Staropolsko ekonominio rajono ir Olkušo rūdos kasyklos.

Kiti straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]