Družina
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Družina (rus. дружина) – kunigaikščio kariauna Rusioje, kurią kunigaikštis naudojo palaikydamas tvarką kunigaikštystėje, gindamas ją nuo priešų ir užkariaudamas naujas žemes. Družinos kariai buvo visada psiruošę karo veiksmams, vyresnieji družinos kariai veikė kaip kunigaikščio patikėtiniai ir patarėjai. Archeologiniai radiniai rodo, kad družinos jau buvo VI a. Jos egzistavo iki XVI a.
Žodis družina yra kilęs iš slavų žodžio друг, kuris dabar reiškia 'draugas', seniau reiškė 'kovos draugas, bendražygis'. Šis žodis giminingas su germanų drottin (protogermanų *druhtinaz) 'kariauna'.
Družina padėdavo kunigaikščiui išlaikyti valdžią, kėlė kunigaikščio prestižą (kuo daugiau karių družinoje, kuo jie pajėgesni, tuo patikimesniu kunigaikštį laikė jo pavaldiniai). Kunigaikštis iš surenkamų lėšų išlaikydavo savo družinos karius, aprūpindavo juos pragyvenimo reikmenimis, ginkluote.
Ilgą laiko družinos buvo ne valdos, ne kunigaikštystės, o kunigaikščio asmeniškai. Pradžioje družinas dažnai sudarydavo vien variagai, o vėliau etniniu požiūriu družinos buvo nevienalytės, nes karius į jas paprastai rinkdavo ne pagal gentinę priklausomybę, o pagal įgūdžius ir ištikimumą. Rusios kunigaikščių družinose XI-XII a. tarnavo variagai, rusai, finai, tiurkai, lenkai, vengrai ir t. t. Družinos nariai išlaikydavo asmeninę laisvę - kunigaikščiu nepatenkinti kariai visada galėdavo palikti vieno kunigaikščio družiną ir pereiti į kitą.
Družinų dydis būdavo įvairus, bet paprastai neviršydavo kelių šimtų. Dideliems žygiams družinos nepakakdavo, tuomet rinkdavo šauktinius (rus. ополчение), samdydavo samdinius, о družinos kariai būdavo tokios kariuomenės branduolys.
XI-XII a. družinos turėdavo dvi dalis:
- vyresnioji družina (старейшая дружина 'vyresnioji družina', лепшая дружина 'geresnioji družina') – ją sudarė aukštesnės padėties kariai (vėliau tapę bojarinais), užimantys karines ir civilines pareigas - posadnikai, tūkstantininkai, vaivados. Jie būdavo ir kunigaikščio patarėjai.
- jaunesnioji družina (молодшая дружина 'jaunesnioji družina') – ją sudarė kelios karių atmainos. Vieni jų buvo laisvi žmonės, kiti - cholopai, ir pan. Vėliau jaunesniosios družinos nariai tapdavo bajorais (rus. дворянин).
Družinos funkcijos:
- kunigaikščio užduočių vykdymas
- kunigaikščio svitos sudarymas
- asmens sargybinių pareigos
- patarėjų funkcijos (vyresnioji družina)
- karių ir vadų funkcija
Družinos nariai gyvendavo iš kunigaikščio duodamų lėšų, taip pat iš gaunamos karo grobio dalies.
Už vyresniojo družinos nario nužudymą imdavo dvigubą virą (išpirką už nužudymą). Kunigaikščiai stengėsi šią taisyklę perkelti ir jaunesniesiems družinos nariams.
Mirus kunigaikščiui družina paprastai pereidavo naujajam kunigaikščiui. Dažnai taip kunigaikštis turėdavo dvi družinas - senąją ir naująją, tarp kurių prasidėdavo konkurencija. Senoji laikydavo save vyresniąja, tuo tarpu kunigaikštis labiau pasitikėjo naująja, kurią pats surinko.
Kai kuriose kunigaikštystėse družinos ėmė darytis sėslios, nes XII a. daug kur družinos nariams kunigaikščiai skirdavo žemės valdas.
-
Senovinis kunigaikščio družinos piešinys -
-
Jermako družina
