Drezina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Drezina (vok. Dreisine) – savaeigis geležinkelio vežimėlis ar važiuoklė, skirtas važiuoti bėgiais ir pervežti žmones (paprastai geležinkelio darbininkus), apžiūrėti bėgius ar kitiems tarnybiniams reikalams. Anksčiau drezinos neturėjo sukabinimo įtaisų ar galėjo tik buksyruoti specialios konstrukcijos priekabas. Dabar sunkiosios drezinos paprastai turi sukabinimo įrangą ir tolimais nuotoliais gali būti pervežtos prikabintos prie traukinio.

Drezinos pavadintos girininko Karlo Drezo (Karl Drais), 1817 m. išradusio dviejų ratų dviračio tipo sėdimąjį paspirtą (didelį paspirtuką), kuris buvo šiuolaikinio dviračio pirmtakas, garbei. Pradžioje drezinomis vadino tokius paspirtus, o vėliau šiuo pavadinimu ėmė vadinti ir geležinkelio drezinas.

Raumenų darbu varomos drezinos[taisyti | redaguoti kodą]

Klasikinės dabartinio tipo drezinos geležinkeliuose pasirodė 1839 m. Tokias drezinas sudarė ant keturių ratų su antbriauniais (rebordomis) įtvirtintas lengvas rėmas. Drezinos priekiniame gale įtvirtintas suolelis su pakojomis, ant kurio gali sėdėti 2-3 žmonės. Užpakalinėje dalyje vieta darbininkams, kurių du suka rankenas ir taip varo dreziną pirmyn. Kiti du darbininkai yra pamaina. Gerai sukonstruota drezina, sveriant apie 650 kg, varoma dviejų darbininkų jėgos, 1:2000 įkalnėje pasiekia 25 – iki 30 km/val. Sukurtos drezinos su garo varikliais galėjo važinėti nuo 50 iki 70 km/val. greičiu.

Velodrezinos[taisyti | redaguoti kodą]

Buvo sukonstruotos ir velodrezinos, kurias buvo lengva varyti minant pedalus, nes riedėjimo trintis bėgiais labai maža. Pirma keturratė velodrezina buvo išbandyta Prancūzijos Rytų geležinkelyje. Tokia velodrezina paveždavo du žmones, vienas žmogus galėdavo nukelti ją nuo bėgių. Tai buvo svarbu, nes dreziną dažnai tekdavo nukelti nuo bėgių artėjant traukiniui.

Šiais laikais velodrezinos naudojamos kai kuriose uždarytose geležinkelio linijose turistų pramogoms.

Beveik visose JAV geležinkelio linijose (Europoje – tik kaip išimtis) naudojamos triračio tipo svirtinės velodrezinos. Jas sudaro ant dviejų ratų virš vieno bėgio stovintis suolelis, ant kurio sėdi vienas ar du važiuojantieji. Ant antrojo bėgio remiasi trečias mažas ratas. Pirmasis sėdintysis rankomis pirmyn atgal stumdo svirtį, kurios judesys dantračių sistemos transformuojamas į priekinio rato sukimą. Tokias drezinas naudoja kelio meistrai bei sargai.