Dreverna

Koordinatės: 55°31′08″š. pl. 21°14′46″r. ilg. / 55.519°š. pl. 21.246°r. ilg. / 55.519; 21.246 (Dreverna)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Draverna)
Dreverna
{{#if:280
Drevernos mažųjų laivelių krantinė
Dreverna
Dreverna
55°31′08″š. pl. 21°14′46″r. ilg. / 55.519°š. pl. 21.246°r. ilg. / 55.519; 21.246 (Dreverna)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Priekulės seniūnija
Gyventojų (2021) 423
Vikiteka Dreverna
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Drẽverna
Kilmininkas: Drẽvernos
Naudininkas: Drẽvernai
Galininkas: Drẽverną
Įnagininkas: Drẽverna
Vietininkas: Drẽvernoje
Istoriniai pavadinimai vok. Drawöhnen

Dreverna – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės pietvakariuose, šalia Kuršių marių, prie Drevernos upės. Seniūnaitijos centras.

Pro kaimą eina kelias  2206  PriekulėDrevernaSvencelė . Veikia Drevernos pagrindinė mokykla, biblioteka, darželis, paštas (LT-96017), mažų laivų prieplauka iš jos vasaros metu plaukia keltas į Juodkrantę, veikia kempingas. Gamtos paminklas – Drevernos akmuo (vienas iš retų riedulių Pamario lygumoje).

Drevernos šiaurės rytiniu pakraščiu eina karaliaus Vilhelmo kanalas (iškastas 1863–1873 m.), kuriuo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą neišplaukdami į Kuršmares, išlikęs senas šliuzas. Ties kaimu į marias įteka gilus Drevernos upelis, buvusi Minijos deltos atšaka. Yra senos kaimo kapinės. Išlikęs autentiškas XIX a. namas, restauruotas.

Kaimo gatvė
Drevernos kapinės

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pro kaimą teka Drevernos upė, todėl tai vandenvardinis vietovardis.[2] Seniausia minima lytis yra Drivene. Tarmiška forma Draverna.[3]) Anksčiau kaimas dar vadintas Drevėnai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dreverna (Drivene) minima nuo 1253 m. XVII a.XVIII a. Dreverna buvo svarbus prekybinis centras, joje vykdavo dideli žuvų turgūs (turgus vadintas Strykiu). 1785 m. minimas kaip karališkasis kaimas prie marių, 23 sodybos. 1898 m. ikurta pradžios mokykla. Kaimas turįjo vandens reguliavimo stotį, lentpjūvę, malūną, navigacijos bokštą. Upes ir kanalo sankirtoje veikė muitinė.

TSRS metais žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė.[4]

Gyvenvietė stipriai nukentėjo 2007 m. sausį dėl viesulo – kelioms dienoms buvo dingusi elektra, nutrūko energijos tiekimas, buvo šilumos tiekimo trikdžių.

Milžinkapis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anot padavimo, Drevernos apylinkėse kadaise gyvenęs milžinas, mielai padėdavęs žmonėms. Sykį vienas senolis norėjo per Marias pereiti ir užmaryje prisirinkti malkų, nes ten augusi puiki giria. Todėl senukas kreipėsi į milžiną, kad tasai užpiltų Marias ir senukas galėtų pereit į girios pusę. Milžinas nuėjo Drevernon smilčių parsinešti, prisikrovė pilną maišą ir ėjo Marių užpilti. Tačiau jam pratrūko maišas ir smiltys pabiro ant žemės.

Milžinas atsisėdo ant smilčių maišo lopyti. Jo ilgos kojos nutįso iki Brukšvos pievos, kurios buvo priaugusios krūmų ir ten veisėsi daug vilkų. Alkani vilkai subėgo prie milžino ir nukrimto jam kojas. Jis buvo taip įsigilinęs į savo darbą, kad visai nepajuto blogo vilkų darbo, todėl nusilpo ir staiga numirė.

Kitą dieną žmonės susirinko, apverkė gerąjį milžiną, o paskui jį aprausė smiltimis. Paskui smarkus vakarų vėjas supustė aukštą smailą kauburį. Jis dabar vadinamas Drevernos kapais arba milžinkapiu. Čia laidodami jie dar randa milžino kaulų.[5]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ties Dreverna Kuršių mariose yra svarbi vieta jėgos aitvarų ir banglenčių sporto entuziastams. Čia negilus krantas ir palankus buriavimui (pakankamai stabilus) vėjas laikoma viena geriausių vietų jėgos aitvarams Lietuvoje ir ypač – pradedantiesiems.

Žvejyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvažiuojant į Dreverną svečius pasitinka medinis žvejys, laikantis žuvį su užrašu Dreverna. Tai liudija, kad šis kaimelis nuo seno yra gyvenamas žvejų. Dar ir dabar ten užsiimama versline žvejyba. Žvejų garbei kiekvienais metais kaimelio prieplaukoje vyksta didelis susibūrimas. Pasitinkamas Bangpūtys, plaukdinamas vainikas mirusiems žvejams mariose, taip pat dainuojamos žvejų dainos.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.[6] 1905 m.[7] 1910 m.[8] 1925 m.[9] 1935 m. 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.[11]
343 346 303 334 350 336 603
1976 m.[12] 1979 m.sur.[13] 1985 m.[14] 1989 m.sur.[15] 2001 m.sur.[16] 2011 m.sur.[17] 2021 m.sur.[18]
629 625 632 603 617 530 423


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Franz Schwede (1888–1960) – Trečiojo Reicho politikas, propogandistas, II pasaulinio karo nusikaltėlis.
  • Jonas Gižas – laivų statytojas, XX a. pradžioje statęs ne tik mažesnes venterines valtis, kurėnus, bet ir didžiausius lietuviškus prekybos laivus – vytines. J. Gižui atminimui įkurta J Gižo etnografinė sodyba.

Mažųjų laivų uostas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas 2009 metais – tuo metu čia buvo įrengta prieplauka su slipu ir kranu, 75 švartavimosi vietos, pastatytas elingas. 2017 metais UAB „Hortivita“, laimėjusi Klaipėdos rajono savivaldybės koncesijos konkursą uostą modernizavo. Buvo įrengtos stacionarios sanitarinės patalpos, nauja 40 vietų krantinė, pastatytas 3-mis žvaigždutėmis įvertintas Drevernos kempingas. Šiuo metu uoste veikia restoranas, kempingas (45 aštuonviečių medinių poilsio namelių, 22 kemperių aikštelės su prisijungimais prie vandens, elektros, nuotekų), restoranas, konferencijų, švenčių salė, teikiamos vandens pramogos, laivų, valčių, irklenčių, vandens dviračių nuoma.

Vasaros sezono metu pagal tvarkaraštį iš Uosto kursuoja reguliarus keleivinis keltas į Juodkrantę.

Įrengtas 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas iš kurio atsiveria vaizdai į Kuršių marias, Kuršių nerijos pilkąsias arba kitaip vadinamas Mirusias kopas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 79–80.
  3. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. I (A-Kar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, 322 psl.
  4. Dreverna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 141 psl.
  5. Dravernos milžinas / Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. 156–158 psl. Kaunas, 1940.
  6. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
  7. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
  8. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  9. 1925 m. Klaipėdos krašto surašymo duomenys (vok.)
  10. DrevernaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 429 psl.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. DrevernaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 168 psl.
  13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  14. Dreverna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 455
  15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  16. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Juodkrantė – 8 km Klaipėda – 25 km PRIEKULĖ – 8 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Svencelė – 3 km

Kintai – 12 km