Draudimo istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Draudimo ištakos siekia žilą senovę. Nuo pačių seniausių laikų žmonės norėjo padidinti savo saugumą, apsaugoti save, savo aplinką bei turtą. Biblijoje randame pasakojimų apie tai, kaip buvo kaupiamos atsargos nederliaus ar karo metui. Senovės miestų gyventojai laikė tikslinga mokėti tam tikrą mokestį, kad derlingais metais būtų sukauptos atsargos bado ar miesto apsupties laikotarpiui. Bendro rezervo ar fondo samprata formavosi žmonių sąmonėje nuo pačių seniausių laikų.

Komercinis draudimas[taisyti | redaguoti kodą]

Komercinio draudimo praktika pagal schemą: įmoką - draudiminis įvykis - išmoka prasidėjo Italijos miestuose, respublikose Venecijoje, Florencijoje, Genujoje apytikriai 1250 m. Komercinio draudimo istoriją galima padalinti į tris etapus:

  • Pirmas etapas

XIV-XVII amžius. Dominavo pervežimų draudimas. Jūrų prekybos verslas buvo neišvengiamai susijęs su nemaža rizika dėl stichinių nelaimių ar piratų užpuolimų. Draudusieji laivus ir krovinius įsitikino, kad draudimas gali duoti ir labai gerą pelną. Stambiuose to meto Europos uostuose savo veiklą pradėjo komercinės draudimo firmos. Kaip tik tada atsirado terminas polisas - draudimą patvirtinančio dokumento - poliso - pavadinimas. Šiuo, pirmuoju, viduramžių draudimo veiklos periodu atsirado naujos draudimo formos, visuomenė pradėjo suprasti draudimo svarbą ir reikšmę. Šio periodo metu draudimo rinkoje atsiranda ir gyvybės draudimo paslaugos.

  • Antras etapas

XVIII-XIX amžius. Spartus pramonės vystimasis reiškė naujų rizikos rūšių atsiradimą. Didėjantis samdomųjų darbininkų skaičius sąlygojo draudimą mirties ar invalidumo atveju. Šiame periode pastebimas ryškus draudimo kompanijų skaičiaus augimas, jungimasis į sąjungas. Ryškėja ir valstybės įtaka draudimo rinkai. Plečiantis draudimo įmonių tinklui, didėjant draudimo apimtims, draudimo įmonės vis geriau ėmė suprasti perdraudimo svarbą. Istoriniai šaltiniai patvirtina, kad pirmieji perdraudimai buvo atlikti 1820 metais Vokietijoje. Antrasis draudimo veiklos periodas pasižymėjo naujų draudimo formų ir rūšių atsiradimu, draudimo atsakomybės formavimusi. Sparčiai progresuojant technikai, plėtėsi gamybos apimtys, didėjo transporto reikšmė, ir tuo pačiu draudimo svarba bei reikšmė.

  • Trečias etapas

XIX - XX amžius. Draudimas jau užima reikšmingą vietą Europos, Amerikos šalių ekonominėse sistemose. Steigiami stambūs draudimo koncernai, kurie stengiasi diferencijuoti atskiras draudimo rūšis, savo veiklą nukreipia į besispecializuojančią vieną ar kitą draudimo rūšį. Spartėjant mokslo ir technikos pažangai, didėjant draudžiamų objektų kainai, prasideda aktyvus draudimo veiklos internacionalizavimas. XX a. draudimas labai įtakojo žmonijos vystymąsi. Kartu nepaprastai išaugo draudimo veiklos apimtys, ištobulėjo jos technika, atsirado naujos draudimo rūšys

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Čepinskis J. Draudimas. Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1999.