Dozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dozė (gr. δόσις, dósis - davinys) - tiksliai išmatuotas ligoniui skiriamo vaisto kiekis. Dozės dydis priklauso nuo to, kaip stipriai vaistas veikia organizmą, kokiu būdu jis vartojamas, koks vartotojo amžius ir sveikatos būklė, ligos pobūdis. Dozė būna gydomoji ir toksinė. Gydomosios dozės dar skirstomos į:

• minimalias (mažiausias)
• vidutines
• maksimalias (didžiausias)
  • vienkartines
  • paros
  • kursines
  • smūgines (iškart prisotina organizmą vaistinės medžiagos)
  • palaikomąsias

Ligoniui gydyti dažniausiai vartojama vidutinė gydomoji (terapinė) vaisto dozė. Ji apskaičiuojama 20-60 metų vyrui, sveriančiam 70 kg. Jaunesniam nei 20 metų ir vyresniam nei 60 metų ligoniui vidutinė gydomoji dozė apskaičiuojama individualiai. Dozė gali būti apskaičiuota masės (gramais, centigramais, miligramais, tūrio (mililitrais) arba biologinio aktyvumo vienetais. Vaisto dozė, sukelianti apsinuodijimą, vadinama toksine doze, sukelianti mirtį - mirtina, arba letaline doze. Vaisto nuodingumą nusako jo veikimo platuma (intervalas tarp mažiausios ir didžiausios gydomosios dozės) ir terapinis indeksas (santykis tarp mirtinos dozės ir veiksmingos gydomosios dozės). Kuo didesnė vaisto veikimo platuma ir terapinis indeksas, tuo mažiau jis nuodingas, rečiau perdozuojamas.