Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

55°21′50″ š. pl. 23°53′22″ r. ilg. / 55.36389°š. pl. 23.88944°r. ilg. / 55.36389; 23.88944

Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Kėdainių
Savivaldybė	Kėdainių rajonas
Gyvenvietė	Dotnuva
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1810 m.
Stilius	barokas

Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia – bažnyčia, stovinti Dotnuvoje, Dotnuvėlės dešiniajame krante. Vėlyvojo baroko stiliaus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dotnuvoje pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1636 m. Kitą, medinę, 1699–1701 m. pastatė Mlečkai.

1701 m. Jonas Vladislovas Bžostovskis ir jo žmona Konstancija Mlečkaitė (Žemaičių seniūno Viktorino Konstantino Mlečkos duktė) įsteigė bernardinų vienuolyną. 1727 m. jų sūnus Juozapas Bžostovskis vienuolynui skyrė 3 valakus ir 4 margus žemės, 10 000 auksinų.

1768 m. vienuoliai pastatė mūrinį vienuolyną, o 1773–1810 m. – mūrinę bažnyčią. Iš senosios bažnyčios perkelti 5 altoriai.

XVIII a. antrojoje pusėje įsteigta parapinė mokykla. Nuo 1796 m. prie vienuolyno veikė triklasė mokykla, vėliau išaugusi į šešiaklasę. 1806 m. veikė teologijos studijos.

Kunigas Antanas Daukša dalyvavo 1831 m. sukilime. Už tai nubaustas 4 m. rekolekcijų Kolainių karmelitų vienuolyne.

Po 1863 m. sukilimo, 1864 m. rugsėjo 12 d. įsakyta vienuolyną uždaryti. Vienuoliai kunigai Jurgis Reichenbachas išsiųstas į katorgą, N. Svolkenas ištremtas į Tobolsko guberniją, Fortūnatas Prokopovičius uždarytas į kalėjimą. Nenaudojamus ir apirusius tris mūrinius buvusio vienuolyno pastatus caras leido parduoti klebonui už 400 rublių.

1911 m. rugpjūčio 14 d. per miestelio gaisrą sudegė bažnyčia, nukrito varpai. Vėliau bažnyčia suremontuota.

1948 m. Dotnuvos vikaras Mykolas Buožius (1911–1991) suimtas, nuteistas 10 m. kalėti (į Lietuvą grįžo 1956 m.).

1990 m. Dotnuvoje įsikūrė vienuoliai kapucinai (1991 m. gyveno 3).